LGBT šantažuoja Kauną: kultūros sostinės ambasadoriai dalyvauti atsisako

Tarp visų projektinių „Kaunas 2022" renginių, liepos 3 d. buvo suplanuota ir diskusija, pavadinimu „Ar pavyks sukurti LGBT+ draugišką kultūrą?". Diskusija turėjo vykti Vienybės aikštėje. Tačiau Kauno miesto savivaldybė iš pradžių renginiui nedavė leidimo, argumentuodama techninėmis kliūtimis. Projekto „Kaunas 2022" atstovams paskelbus, kad diskusija atšaukta, viešojoje erdvėje nuvilnijo pasipiktinimo banga.

Režisierius Arūnas Matelis paskelbė, kad „ne tokia laikysena ir vertybės yra keliamos Europos", todėl jis atsisako būti projekto ambasadoriumi. Jo pavyzdžiu pasekė ir atlikėjas Giedrius Širka, paskelbęs: „Esu vedęs moterį, bet esu už visas meilės formas tarp suaugusių žmonių. Nenoriu būti tokio miesto ambasadorius, nes tai radikaliai prasilenkia su mano vertybėmis", - paskelbė jis.

Greitai savo poziciją paskelbė ir festivalis „Nepatogus kinas". Jie viešai pareikalavo projekto organizatorių nenusileisti savivaldybei, kitaip renginių svečiai liks ir be kino: „Tol, kol „Kaunas 2022" vadovybė elgsis principingai, turės mūsų ir daugelio kitų kultūros organizacijų palaikymą! Bet koks atsitraukimas nuo principų ar pasidavimas institucinei homofobijai pavers „KEKS2022" pasityčiojimu iš Europos kultūros sostinės idėjos, o Kaunas pagarsės kaip bailių miestas... Negalime to leisti!" - savo sekėjams socialiniame tinkle paskelbė festivalis.

Greitai po to „Kaunas 2022" pranešė, kad renginį rengs net ir negavę savivaldybės leidimo, tam bus pasirinkta privati erdvė. Tačiau galiausiai neprireikė ir to. Kauno miesto savivaldybė visgi leidimą išdavė, kad diskusija, būtų surengta ten, kur ir buvo planuota.

Interviu su  Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos vadovu Vytautu BUDNIKU:

- Tai, kas dabar įvyko Kaune, atrodo kaip šantažas ir spaudimas?

- Tai yra politinis klausimas. Teisiškai žmonės gali susirinkti privačioje erdvėje diskusijai ir jiems nereikia jokio savivaldybės leidimo. Jeigu tai savivaldybės erdvė, ji gali pati spręsti, bet neturėtų trukdyti. O jeigu ir pasielgė taip, tai arba buvo klaida, arba sąmoningas veiksmas, kuris suteikė kitai pusei politinių dividendų kelti triukšmą viešojoje erdvėje, atsiriboti nuo renginio, išeiti su vėliavomis ir plakatais, su užrašais anglų kalba, kad užsienio spauda matytų. Tai arba buvo savivaldybės kvailumas, arba sąmoninga politinė provokacija, leidžianti kitai pusei daryti viešus pareiškimus ir imtis šantažo. Tokiu būdu menkinama mūsų visuomenė, kaip neapsišvietusi ir nežinanti įstatymo normų.

Tegul jie renkasi, diskutuoja, žiūri kiną. Nes draudimai tik išprovokuoja puolimo bangą, kuriai pinigus skiria įvairios užsienio organizacijos, suinteresuotos skleisti LGBT ir genderizmo propagandą. Jos skirs papildomų finansų Lietuvoje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms, kad tik jos rėktų, o tos iš pasitenkinimo rėks dvigubai garsiau. Vyksta tikras spektaklis.

- Neseniai Vengrijos nepasmerkęs, o dar anksčiau, mitinguotojams prie prezidentūros dėmesį parodęs prezidentas Gitanas Nausėda taip pat sulaukė politinio šantažo?

- Taip, tai neabejotinai yra politinis šantažas. Nors jis pasielgė taip, kaip nurodyta Konstitucijoje. Jis gina piliečių konstitucines teises ir laisves, atstovauja daugumai, nes dauguma jį ir išrinko. Prezidentas parodė savo politinį stuburą, kuo negali pasigirti dauguma politikų, tarp kurių ir užsienio reikalų ministras. Ar tuomet tokie politikai gali vadintis Tautos atstovais, jeigu jie tik vykdo kitų valstybių nurodymus?

- Tai tyčinis bauginimas, kad kitą kartą nedrįstų savo nuomonės išsakyti ar ginti?

- Natūralu, kad politiniai oponentai ir influenceriai pradėjo viešai klykti ir rengti politinius spektaklius. Bet nepateisinama, kad prasidėjo šmeižto kampanija. Prezidentas pradėtas tapatinti su nusikaltėliais ir penktąja kolona. Prezidento ir Šeimos maršo dalyvių šmeižimas suplakamas į vieną krūvą ir tai daroma tyčia. Net jeigu jums nepatinka, kad prezidentas nepasirašė laiško Vengrijai, rėkite, kiek galite, bet nešmeižkite jo.

Prezidentas neturi gintis vienas. Jis puolamas neteisėtai. Niekas neturi jam diktuoti sąlygų, su kuo susitikinėti, su kuo - ne. Ir šioje situacijoje visuomenė turi būti aktyvi.

Europarlamentarė Aušra Maldeikienė, išvadinusi maršo dalyvius buduliais, pažeidžia Konstituciją, kurioje nurodyta, kad valstybės tarnautojams visi žmonės turi būti lygūs. Negalima vadinti žmonių buduliais dėl jų įsitikinimų. Piliečiai turėtų kreiptis į teismą ir patraukti A.Maldeikienę ir kitus, tokius kaip Rimvydas Valatka ar Algis Ramanauskas, civilinėn atsakomybėn, prašyti atlyginti žalą ir prašyti viešai paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją. Tai turėtų daryti kiekvienas.

- Tokių dalykų socialiniuose tinkluose policijos pareigūnai nepastebi, ar jie mato tik LGBT kritikuojančius komentarus?

- Tai yra dvejopi standartai. Visuomenė neturi su tuo taikstytis, turime būti aktyvūs kiekvienas: aš, jūs ar bet kuris kitas, privalome imtis veiksmų. Kol kas teismai nežaidžia pagal taisykles, kurias diktuoja tapinai ar valatkos.

Tai yra viešasis chuliganizmas. Jam nesipriešinti - reiškia jo bijoti. Bet, jeigu žmogus bijo, galiausiai jis priverčiamas nusižeminti ir tapti vergu. Jeigu žmonės išdidžiai pakels galvas ir pasipriešins, kitą kartą bijoti nebereikės.

Turime nugalėti baimę. Jeigu nenugalėsime, grįšime į vergų visuomenę, kurioje gyvenome penkiasdešimt metų.