(4)Dviprasmiškoje situacijoje dėl karantino atsidūrė Lenkijos ūkininkai, nuomojantys ar turintys nuosavų žemių Lietuvoje. Uždarius valstybines sienas, ūkininkai negali pradėti lauko darbų, o tai atsilieps jų veiklai. Lenkijos valdžia atsižvelgė į ūkininkų prašymus. Žemdirbiai, turintys dirbamųjų laukų anapus sienos, galės ją kirsti, neprivalėdami atlikti karantino. Bet sprendimo dar nėra priėmusi Lietuva.
5 nuotr.
Lenkijos ūkininkai turi žemių Čekijoje, Slovakijoje. Ten taip pat dar neišspręstas klausimas dėl išimčių abipus sienos žemių turinčių ūkininkų veiklos. Pagal dabar galiojančią tvarką, atvažiavus į svetimą valstybę jiems reikėtų izoliuotis dvi savaites.
Skubina ir sausra
Lenkijos pasienio žemdirbių problemą spręsti ėmėsi lietuviškiausio, Punsko, valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas. Jo vadovaujamoje savivaldybėje daugiausia ūkininkų turi dirbamų laukų Lietuvoje. Viršaitis šiuo klausimu jau yra kreipęsis į Lietuvos vyriausybę. Tačiau vien žodinio kreipimosi neužtenka. Anot viršaičio, žmonės labai susirūpinę, savo laukus čia jie jau apdirbo, o tie, kurie Lietuvoje turi žemės, nežino, ką daryti. Be to, žemdirbius kankina ne mažesnė problema - sausra, skubinanti apsėti laukus, patręšti ganyklas.
„Lietuvos vyriausybė yra priėmusi nutarimą leisti išimtiniais atvejais atvykti į Lietuvą. Ūkininkams taip pat reikėtų taikyti išimtį. Baigiu rinkti informaciją apie visus pasienio savivaldybių ūkininkus ir paraišką išsiųsiu į Lietuvą. Labai tikiuosi, kad pavyks iki Velykų“, - sakė V.Liškauskas. Paraiškoje turi būti asmens, norinčio kirsti sieną, duomenys, numatomo sienos kirtimo data ir vieta, kiek laiko reikės atlikti specifinius lauko darbus ūkyje.
Lenkai į lietuviškas žemes nusitaikė dėl to, kad patiems lietuviams jų čia nereikia. Dauguma pasienio žemių priklauso senyviems savininkams, kurie jų patys negali apdirbti. Stambesni ūkininkai į pasienį nesiveržia, nes žemės čia ne itin derlingos.
Lenkija išgirdo savo ūkininkus
2020 m. kovo 31 d. Lenkija įvedė lengvatas sieną kertantiems savo ūkininkams. Šiaurės rytų ir Pietų Lenkijos žemdirbiai (Lietuvos, Slovakijos ir Čekijos pasienyje), turintys anapus sienos dirbamųjų laukų, sieną galės kirsti, neprivalėdami atlikti karantino. Tačiau jiems būtina gauti artimiausios sienos perėjos komendanto leidimą. Anot V.Liškausko, panašų sprendimą turėtų priimti ir Lietuva. Atvažiavę į Lietuvą žemdirbiai negali prie lauko pasistatyti palapinės ir apsigyventi kelias dienas, nes oras dar per šaltas. Darbininkams turi būti leidžiama sugrįžti po darbų į savo namus, kurie yra vos už kelių kilometrų. Važiuoti tiesiai, keliukais per miškelius nebus leidžiama. Dabar tie keliukai nepravažiuojami, pertverti įvairiomis priemonėmis. „Jeigu bus nutarta ūkininkams leisti įvažiuoti į Lietuvą tik per du postus, Kalvarijos ir Lazdijų, daugeliui iki sienos teks važiuoti 30 ir daugiau kilometrų. Kai kurie žemių turi vos keletą hektarų ir ne itin galingą techniką. Lietuvoje užaugintus javus ir šieną žemdirbiai naudoja galvijų auginimui. Jei siena jiems būtų uždaryta, daugeliui tektų mažinti produkciją, nebūtų iš ko grąžinti banko paskolų“, - pasakojo viršaitis.
Kaip teigia V.Liškauskas, Lenkijos ūkininkai žemių turi Kalvarijos, Vilkaviškio ir Lazdijų savivaldybėse. Iš esmės, visame pasienio ruože. Vieni nuomojasi, kiti nusipirkę, nes turi Lietuvos pilietybę. Vien Punsko valsčiuje tokių asmenų yra 47, Seinų - 17. Ūkininkaujančių Lietuvoje: Rutka Tartako, Šipliškių ir Vižainių valsčiuose, žemdirbių esą mažiau.
Punske gyvenimas sustojo
Kaip karantiną pergyvena Punsko krašto lietuviai, su kuriais iki karantino kraštų visuomenininkai, žemdirbiai palaikė gerus ryšius, kartu rengė šventes. Anot viršaičio, sunkiausia esą vyresniems. Jie nori aplankyti savo anūkus ir negali. Į bažnyčią norėtų, bet negali. Dabar didžioji savaitė ir žmones toks draudimas labai veikia. Dabar į bažnyčią vienu metu negali užeiti daugiau kaip penki žmonės, per Velykas bus leidžiama melstis 50, bet reikės išlaikyti atstumą. Televizija transliuoja visas mišias, bet tikintieji sako, kad tai ne tas pats. „Vyresnių žmonių prašau, kad geriau niekur neitų. Sakau, praleiskime Velykas, kad galėtume švęsti Kalėdas“, - sakė viršaitis.
Valstybės parama, sunkiai šį tarpsnį išgyvenantiems, esanti kukli. Daug parduotuvių užsidarė, nebeveikia kavinės, kirpyklos, dirba tik maisto parduotuvės. Mokyklos dirba per nuotolį. „Karantinas labiausiai paveiks miestus, kaimus palies mažiau. Yra valstybės priimti pagalbos verslininkams finansiniai paketai, bet valstybė neturi pinigų. Geru laiku išdalino, o sunkiam neliko. Savivaldybėms krito ta našta. Atleidžiame nuo mokesčių, visokias lengvatas teikiame“, - nerimavo V.Liškauskas.
„Korona“ Lenkijoje
Balandžio 8 d. duomenimis, Lenkijoje užsikrėtusių koronavirusu žmonių buvo 5000, mirė - 136, pasveiko - 222. Punsko savivaldybėje sergančių neužregistruota. Izoliavosi grįžę iš Anglijos, Vokietijos, Norvegijos ir baigia išbūti saviizoliacijos laiką.
