respublika.lt

Leidžiami milijonai, o nelaimių keliuose nemažėjanuotraukos (25)

2020 rugsėjo mėn. 27 d. 10:40:22
Vidmantas MISEVIČIUS

Nors valdžia teigia, kad saugumas keliuose yra prioritetinis uždavinys, iš esmės juose mažai kas keičiasi. Kažkiek nelaimių statistiką pagerino dėl pandemijos įvestas karantinas, bet dabar viskas grįžta į senas vėžes. Saugaus eismo eksperto Stasio Brundzos teigimu, situacija bent iš dalies imtų keistis į gerą, jeigu būtų apribota galimybė į eismą grįžti avarijose rimtai nukentėjusiems automobiliams.

×
nuotr. 4 nuotr.
Nepaisant kalbų, sužeistųjų keliuose nemažėja. Eltos nuotr.


Pavojinga antrinė rinka

Pasak Stasio Brundzos, kadangi Lietuvos gyventojai važinėja senais automobiliais, būtina užtikrinti, jog keliais riedėtų tik techniškai tvarkingas ir saugus transportas.

„Lyginti Lietuvą su Vakarų šalimis, kuriose automobilių parkų vidurkis yra 5-7 metai, nėra tikslinga, nes situacija artimiausiu metu tikrai nesikeis. Valdžios numatyti vadinamieji „taršos" mokesčiai netgi skatins žmones kaip galima ilgiau eksploatuoti senas transporto priemones, tad yra labai svarbu, kad jos būtų saugios", - pastebėjimais dalinosi specialistas.

Tai padaryti nėra paprasta, bet galima išskirti du esminius momentus - į eismo įvykius patekusius automobilius ir jų dalis.

„Norint, kad į eismo įvykį patekęs automobilis grįžtų į kelius, jį būtina sutvarkyti ir atlikti ekspertizę. Nors reikalaujama serviso, kuriame buvo atliktas remontas, pažymos, techninės apžiūros stotys neturi visos ekspertizei reikiamos įrangos. Todėl koks nors pavojingas pažeidimas ar trūkumas gali likti neužfiksuotas, - problemos esmę įvardino pašnekovas. - Ne visi servisai turi ir automobiliams po avarijų atstatyti būtiną įrangą. Nepaisant to, jie gali išrašyti pažymą, nes jokios atsakomybės už netinkamą kelių transporto remontą, skirtingai nuo geležinkelių ar vandenų transporto, teisės aktai nenumato. Tad nereikia stebėtis, kad į kelius grįžta 95 proc. eismo įvykiuose pabuvojusių automobilių, o vėliau dėl to nukenčia žmonės."

Pavojingos, jo teigimu, yra ir antrinėje rinkoje realizuojamos iš sudaužyto transporto paimtos dalys.

„Kadangi Lietuvos automobilių parkas yra garbingo amžiaus, savininkai dažniausiai dalių ieško antrinėje rinkoje - autolaužynuose. Jų yra įvairių, bet ne visi rūpinasi realizuojamos produkcijos kokybe. Dalys gali būti išimtos iš sudaužytų automobilių ar net vogtos. Jos gali būti apgadintos ar pažeistos. Jeigu nutrintos radiatoriaus grotelės pavojaus nekelia, netinkamai išimta saugos pagalvė gali nesuveikti, o sumontavus automobilyje pažeistą amortizatorių, pačiu netinkamiausiu momentu automobilis gali tapti nevaldomas. Nustatyti tai sudėtinga, nes avarijų priežastys nėra analizuojamos", - nutylimą antrinės rinkos pusę atskleidė ekspertas.

Kontrolė ir dar kartą kontrolė

Kol Lietuvos gyventojai ieško kur pigiau įsigyti dalių ar sutvarkyti apgadintus automobilius, tol, S.Brundzos nuomone, tikslinga galvoti apie griežtą sudaužytų transporto priemonių utilizavimo tvarkos laikymosi ir „garažų servisų" kontrolę.

„Pigus daiktas geras nebūna, o kai kalbama apie žmonių sveikatą ir gyvybę, bandymo sutaupyti kaina išauga keleriopai. Visgi problemą, jeigu tik valdžia dirbtų kryptingai, galima išspręsti. Pirmiausia reikėtų įprasti nufotografuoti ne tik nukentėjusio asmens, bet ir kaltininko automobilius. Ypač tais atvejais, kai nebuvo kviečiama policija.

Draudikai nuotraukas perduotų policijos pareigūnams, kurie spręstų - tinkama transporto priemonė tolesniam eksploatavimui ar ne, bei paskirtų baudą KET pažeidusiam asmeniui. 90 proc. atvejų iš nuotraukų tai aiškiai matosi, likusius būtų galima patikrinti apžiūrint. Tikslinga būtų prisiminti ir prieš kelerius metus siūlytą iniciatyvą - lengvojo transporto patikrą keliuose. Komercinis transportas keliuose tikrinamas, o lengvasis - ne, nors į eismo įvykius dažniau patenka būtent lengvieji automobiliai", - pasiūlymą pateikė automobilių srities žinovas.

Atitinkamai turėtų būti kontroliuojami ir remonto darbai.

„Draudikams paskaičiavus žalą ir pervedus nukentėjusiam pinigus, jis transporto priemonę, ypač tais atvejais, kai pažeidimai buvo rimti, turėtų remontuoti tik reikiamą įrangą ir atitinkamus sertifikatus turinčiame servise, o kartu su pažyma ekspertizei pateikti ne tik darbų, bet ir dalių pirkimo sąmatą. Tuomet būtų aiški dalių ir darbų kokybė. Reikiamos įrangos neturintys „garažiniai" servisai tokių darbų atlikti nebegalėtų, o juos atlikusios įmonės prisiimtų atsakomybę už remonto kokybę. Taip būtų galima pasiekti, kad avarijos atveju automobiliai nebelūžinėtų pusiau, o juose montuojamos detalės nekeltų pavojaus tiek vairuotojui, tiek aplinkiniams.

Problemos sprendimas - palyginti paprastas ir žadantis nemažai naudos valstybei. Deja, nors valdžios Lietuvoje ir keičiasi, pinigai leidžiami viskam, tik ne apčiuopiamą grąžą žadantiems pakeitimams. Kalbėjau apie tai prieš 10 metų, prieš 5, akcentuoju dabar, bet galintys priimti sprendimus asmenys to vis neišgirsta. Užtat turime pasekmes - taškomi milijonai, o eismo įvykiuose nukentėjusių žmonių skaičius nuolat auga", - situaciją apibendrino S.Brundza.

Grįžimą bandoma riboti

Įmonės „Transeksta" atstovo Renaldo Gabarto teigimu, vienas labiausiai šiurpinančių vaizdų, dažniau nei norėtųsi matomų mūsiškėse transporto arterijose,- automobilis, kuris važiuodamas tiesiai palieka keturias vėžes...

„Smarkiai deformuotas kėbulas byloja, kad automobilis dalyvavo kažkuriame karo keliuose mūšyje, ten „mirė", o paskui, naudojant kūjį, laužtuvą ir suvirinimo aparatą, buvo prikeltas naujam gyvenimui. Tiksliau - naujiems „kriminalams". Akivaizdu, kad sėdintis prie tokio ratuoto daikto vairo, bent kiek sudėtingesnėje situacijoje suvaldyti jį turi tiek pat galimybių, kaip ir ant galinės sėdynės įsitaisę keleiviai...", - perspėjo „Transeksta" atstovas.

Prieš keletą metų buvo pakoreguota Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25-ojo straipsnio dalis, numatanti, kokiais atvejais turėtų būti uždrausta eksploatuoti avarijose smarkiai aplamdytą transportą.

„Joje nurodoma, kad sprendimą uždrausti eksploatuoti apgadintą automobilį priima į avarijos vietą iškviesti policijos pareigūnai. Svarbiausias kriterijus - ar po eismo ar kitokio įvykio transporto priemonė gali judėti sava eiga ir jai deformuotas statramstis, lonžeronas ar rėmas. Jei yra tokie pažeidimai, policininkai sustabdo TA apžiūros galiojimą ir surašo sprendimą. Siekiant išvengti ginčų dėl šio sprendimo priėmimo teisėtumo, transporto priemonė ir jos „traumos" fotografuojamos. Informacija apie avarijoje aplamdytą automobilį ir jo atžvilgiu įsigaliojusius apribojimus perduodama į Techninės apžiūros informacinę sistemą", - pasakojo R.Gabartas.

Draudimas eksploatuoti apgadintą automobilį panaikinamas jį suremontavus ir pristačius neeilinei techninei apžiūrai.

„Skirtingai nuo įprastinės TA, tokiu atveju transporto priemonės šeimininkas kontrolieriams turi pateikti keturias pažymas: ratų suvedimo, kėbulo geometrijos taškų, oro pagalvių ir kitų saugos sistemų atitikimą gamykliniams reikalavimams bei tokią, kad automobilis ar kita transporto priemonė nekelia pavojaus vairuotojui, keleiviams ir aplinkiniams", - patikslino jis.

Specialistas neslėpė, kad kokybiškas remontas ir po jo surašytos atitinkamos pažymos ekspertizių įmonėms kai kuriais atvejais gali vairuotojui kainuoti daug daugiau, negu sumokėta už pigiai įsigytą, eismo įvykio metu sugadintą, transporto priemonę. Dažnai transporto priemonių savininkai, siekdami sutaupyti pinigų, nusprendžia patys jas remontuoti, o vėliau sukčiauja gaudami pažymas.

Tvarka keistina

Bendrovės „Transporto studijos" ekspertas Ramūnas Vėlavičius patikslino, kad sugadintą automobilį galima remontuoti bet kuriame servise. Patvirtinimas, kad transporto priemonė po remonto vėl atitinka saugumo reikalavimus, surašomas laisvos formos pažymoje. Ekspertai reikalauja pateiki remonto darbų sąmatą ir atitinkamų mokėjimų dokumentus automobilį reanimavus, tačiau, neoficialiais duomenimis, ši tvarka davė impulsą nelegaliai prekybai dokumentais.

„Dabartinė tvarka reiškia, kad pažymas apie atstatomąjį remontą gali rašyti kas tik nori. Įprastos TA metu patikrinti daugelį teiginių apie „atkurtą kėbulo, rėmo, važiuoklės konstrukciją ir gamintojo įrengtą saugos įrangą" beveik neįmanoma. Kontrolierius gali pastebėti nebent akivaizdžias deformacijas. Ar viskas iš tiesų atlikta nepriekaištingai ir ar po remonto automobilis bus saugus bei gerai valdomas, galima nustatyti nebent atliekant detalią techninę ekspertizę", - sakė R.Vėlavičius.

Ji atliekama tik tais atvejais, kai nepristatoma minėta pažyma arba savininkas pageidauja, kad meistrų darbą patikrintų nepriklausomi ekspertai.

Pradėjus taikyti eismo įvykių deklaracijų sistemą, jeigu eismo įvykio dalyviai sutaria dėl to, kas kaltas, policininkai nekviečiami net jei automobiliai smarkiai nukenčia. Tais atvejais, kai automobilio nesuvaldęs vairuotojas taranuoja pakelės medžius, apie jo „nuotykius" greičiausiai nesužino niekas.

Be to, Lietuvoje dažnokai imamasi tvarkyti net tokias ratuotas griuvenas, kurios civilizuotose šalyse laikomos neremontuotinomis - jų atstatymo kaina didesnė už analogiško sveiko automobilio rinkos vertę. Pasiekti ekonominės naudos galima tik tuomet, jei remontui naudojamos reikalavimų neatitinkančios detalės, nesilaikoma tam tikrų technologijų ir t.t.

„Kas vyksta su automobiliu, kurio remontuoti neverta? Draudikai yra įpareigoti duomenis apie sprendimą stabdyti techninės apžiūros galiojimą perduoti Transporto priemonių draudikų biurui. Jo duomenis mato VĮ „Regitra" ir laikinai stabdo automobilio TA galiojimą, po kurio dažniausiai jis išregistruojamas. Užsienio šalyse taikoma praktika, kad tokio automobilio pats vairuotojas nebeatgauna - gavęs visą automobilio rinkos kainos dydžio draudimo išmoką, vairuotojas ją investuoja į naujos transporto priemonės įsigijimą, o senojo automobilio likimą sprendžia draudimo įmonė. Lietuvoje situacija kitokia - transporto priemonės savininkas gauna ir likutinės automobilio vertės dydžio išmoką, ir apgadintą transporto priemonę, su kuria jis gali daryti ką tik nori - priduoti metalo laužo supirktuvei, išrinkti dalimis, arba, kaip neretai nusprendžia vairuotojai, automobilį parduoti. Įsigijus tokį nelaimėlį, informacija apie panaikintą TA naująjį savininką dažnai pasiekia jau po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, todėl visas anksčiau minėtas remonto, pažymų, ekspertizių maratonas tampa nemalonia staigmena", - apibendrino R.Vėlavičius.

Statistika:

Per aštuonis 2020-ųjų mėnesius policijos pareigūnai teisę dalyvauti eisme panaikino 1834 avarijose nukentėjusiems automobiliams, o draudimo kompanijos - 2984. Iš viso - 4818. Po remontų ir ekspertizių vėl eksploatuojami 707 automobiliai.

 

 

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (25)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PUTINO TEIGIMU:: V.Putinas teigia, kad per Azerbaidžano ir Armėnijos kovas dėl Kalnų Karabacho žuvo beveik 5 000 žmonių.
  • JAV RINKIMAI: paskutiniuosiuose JAV prezidentiniuose debatuose Donaldas Trumpas ir Joe Bidenas apsikeitė kaltinimais korupcija ir ginčijosi dėl COVID-19 pandemijos klausimų, tačiau debatai praėjo be nokauto.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar pritariate karantino įvedimui labiausiai paveiktuose miestuose, rajonuose?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar eisite balsuoti antrajame Seimo rinkimų ture?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +11 C

+10 +13 C

 

+9 +11 C

 +13 +14 C

+12+14 C

 

 +14 +15 C

2-7 m/s

0-5 m/s

 

0-5 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1821 PLN - 4.5783
RUB - 90.8256 CHF - 1.0726
GBP - 0.9027 NOK - 10.9325

Nuorodos