Bendrąja prasme Lietuvoje laukinius gyvūnus nelaisvėje laikyti gali tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys. Tačiau yra rūšių, kurias gali laikyti tik juridiniai asmenys, įgiję zoologijos sodo statusą ir turintys licencijuotą įstaigą.
1 nuotr.
Jokių krokodilų
Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos licencijavimo skyriaus vedėjo Dariaus Mikelaičio, Lietuvoje laukinių gyvūnų laikymo sistema remiasi į tris sąrašus. Yra laukiniai gyvūnai, kurių laikymas nelaisvėje yra draudžiamas; yra laukiniai gyvūnai, kuriems nebūtina gauti leidimą, ir pati didžiausia laukinių gyvūnų grupė, tai rūšys, kurių laikymui būtina turėti Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą.
„Fiziniams asmenims draudžiama nelaisvėje laikyti visus lokinių šeimai priklausančius gyvūnus, beždžiones, krokodilus, šuninius gyvūnus, išskyrus rudąją lapę, taip pat kiauninius gyvūnus, išskyrus naminį šešką. Jei kalbėtume apie gyvūnus, kurių laikymas yra laisvas ir kurių laikymui nėra būtina turėti leidimo, tai dažniausiai būna lamos, alpakos, kupranugariai, Roborovskio, taip pat džiungariniai žiurkėnai, stručiai, kanarėlės ir panašiai“, - pasakojo D.Mikelaitis.
Invazinių gyvūnų (yra Lietuvos sąrašas ir bendras Europos) laikyti nelaisvėje, juo labiau jų dauginti negalima. Pašnekovo teigimu, išimtys taikomos tik moksl o, mokymo įstaigoms, tiriančioms rūšių invazyvumą ar kitus požymius, taip pat zoologijos sodams, kurie yra licencijuoti ir turi leidimą.
Gyvūnai - statuso demonstravimas
Toli gražu ne visi žmonės supranta, kad ne visus laukinius gyvūnus ir paukščius jie gali auginti ir parduoti vos panorėję. Pavyzdžiui, pernai vienoje Lietuvos populiarioje skelbimų svetainėje asmuo bandė parduoti narvą su dviem naminėmis pelėdomis. Žmogus neturėjo leidimo nelaisvėje auginti laukinius gyvūnus, juo labiau parduoti saugomus paukščius. Aplinkosaugininkai tokiai prekybai užkirto kelią.
Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, už neteisėtą laukinės gyvūnijos išteklių naudojimą ir disponavimą jais, 2019 metais buvo nubausti 38 asmenys, 2018 metais - 48 asmenys.
Laukiniai gyvūnai visuomet atrodo labai gražūs ir didingi, atsiranda žmonių, kurie žūtbūt nori auginti egzotišką padarą. Juo labiau kai internete iš kitų užsienio šalių pilna vaizdelių su tigrais, pumomis ar gepardais, šalia kurių „jų šeimininkai“ demonstruoja savo galią. D.Mikelaitis sako, kad tokia praktika būdinga menkiau išsivysčiusioms šalims. „Tai žmonėms yra kaip statuso demonstravimas, noras pasirodyti. Lietuva žengia vakarietiška kryptimi. Yra draudžiamų rūšių sąrašas ir tokių gyvūnų laikymas pas mus negalimas, neaugintumėte namie nei liūtų, nei tigrų“, - sakė jis.
Iš tiesų laukiniai gyvūnai pasaulyje išgyvena tikrą pavojų dėl neatsakingų žmonių, brakonierių. D.Mikelaitis primena, kad laukinių gyvūnų kontrabanda pasaulyje užima trečią vietą po neteisėtos ginklų ir narkotikų prekybos. Didžiąją dalį kontrabandos sudaro ne tiek prekyba gyvais gyvūnais, kiek jų dalimis. Tai dramblio kaulai, tigrų kailiai, kaulai, skujuočių žvynų prekyba ir pan. Galime džiaugtis, kad Lietuvoje tokia neteisėta prekyba nėra tiek išplitusi ir gana gerai valdoma.
