Neatidėliotinos priemonės dėl sparčiai kylančių maisto ir paslaugų kainų, strategija dėl infliacijos suvaldymo, įstatymų projektai, susiję su valstybinių įmonių pelningumo peržiūra ir aiškiu kompensavimo mechanizmu vartotojams dėl didėjančių elektros, dujų ir šildymo kainų. Deja, viso to šiame politiniame sezone parlamentas nesvarstys.
Brangi žiema
Seimo narys Eugenijus Sabutis sako, kad valdantieji šių problemų nemato ir nenori apie jas girdėti, užsimerkia net prieš faktą, kad artėja šildymo sezonas, smarkiai paploninsiantis šeimų kišenes. „Prognozuojama, kad vien Vilniuje kitas centrinio šildymo laikotarpis bus brangesnis beveik 50 proc. Taip atsitiks dėl dujų kainų šuolio, o sostinė šilumai gaminti vis dar vartoja gana daug gamtinių dujų. Dujų tarifų didėjimas sparčiai smogs ir vartotojams, kurie šildosi namus gamtinėmis dujomis. Jau dabar skaičiuojama, kad šie vartotojai šaltuoju laikotarpiu (gruodžio-kovo mėn.) vidutiniškai suvartodavo 790 kubinių metrų gamtinių dujų ir per šį laikotarpį sumokėdavo vidutiniškai po 225 eurus, o įsigaliojus naujiems tarifams, suma šaltuoju laikotarpiu preliminariai gali išaugti - iki 324 eurų. Šių namų ūkiai vien šildymui iš savo biudžeto turės pakloti beveik 110 eurų daugiau.
Ingridos Šimonytės Vyriausybės naudojama strategija dėl negirdėjimo ir nematymo iš esmės atspindi ir jų vykdomos politikos - socialiai neatsakingos - principus. Apsimesti aklu ir kurčiu yra labai patogu, nes nėra būtinybės matyti ir kitų opių problemų - kylančios infliacijos ir maisto kainų šuolio. Lietuvoje rugpjūtį 0,4 proc. augusi infliacija buvo didesnė nei įprastai ir pasiekė 4,9 proc. metinę infliaciją, lyginant su praėjusių metų rugpjūčiu", - teigia E.Sabutis.
O ką jie mato?
„Atsakymas - aiškus, nes Seimo rudens sesijos darbotvarkę turėtų pasiekti nauji mokesčiai. Siekdamas objektyvumo, paminėsiu, kad valdančioji dauguma visgi teiks teisės aktų siūlymus sistemiškai didinti mažiausiai uždirbančių darbuotojų darbo užmokestį - nuo kitų metų minimali alga galėtų kilti iki 730 eurų. Kad šis didėjimas yra nepakankamas, akcentavo ne vienas Vyriausybės sudarytos Trišalės tarybos narys. Jų vertinimu, šiuo metu yra visos prielaidos nuo kitų metų mokėti ne mažiau kaip 750 eurų. Profsąjungos jau dabar pabrėžia, kad didėjimas yra sąlyginis ir realių pokyčių skurdžiausiai gyvenantiesiems neatneš", - svarsto parlamentaras.
Grįžkime prie mokestinių pakeitimų. Nauji mokesčiai teikiami Aplinkos ministerijos iniciatyva - viešojoje erdvėje plačiai aptartas vadinamasis automobilių taršos mokestis ir mažiau dėmesio sulaukęs - didesnis sąvartynų mokestis.
„Jau dabar skaičiuojama, kad valdančiųjų noras papildomai apmokestinti automobilių savininkus, jiems gali kainuoti ne vieną šimtą eurų. Priėmus šiuos mokestinius pakeitimus - vienkartinis registracijos mokestis automobilio savininkui gali kainuoti ir tūkstantį eurų, o maksimali suma už metinį mokestį gali siekti ir 600 eurų. Matant, kad senesnius, vadinasi, taršius automobilius naudoja labiau nuo Vilniaus nutolusiuose rajonuose įsikūrę gyventojai, kurie gauna mažesnes nei vidutinės pajamas, o dėl to tiesiog neišgali įsigyti naujesnio automobilio. Šį naują mokestį labiausiai pajus būtent šie gyventojai, kurių finansinė padėtis yra sudėtinga", - sako E.Sabutis.
Neatlikti namų darbai
Šiuo metu Vyriausybėje vis dar svarstomas kito labai aktualaus mokesčio padidinimas. Už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne, Aplinkos ministerijos siūlymu, reikėtų mokėti penkis kartus daugiau, lyginant su dabartiniu mokesčiu - iki 50 eurų už toną. O tai tradiciškai reiškia, kad pakeitimai neišvengiamai atsiras ir galutinėje sąskaitoje, kurią gaus gyventojai.
„Šio mokesčio didinimo priežastys ir logika grindžiama išaugusiais ekologiniais standartais. Suprantame, kad atliekų šalinimas sąvartyne yra pati blogiausia ekologijos atžvilgiu priemonė, todėl ji turėtų būti brangiausia, tą pabrėžia ir Europos Komisijos patvirtintas žaliasis kursas.
Pirmiausiai atliekos turi būti rūšiuojamos, o išrūšiuotos grąžinamos antriniam panaudojimui arba perdirbimui į toliau naudojamas gamyboje žaliavas, įskaitant kompostavimą, energijos iš atliekų išgavimą, arba panaudotos kitais būdais. Atliekos, kurių negalima perdirbti, turi būti deginamos. Natūralu, kad laikantis minėtos atliekų tvarkymo hierarchijos - deginimas turėtų būti pigesnis nei šalinimas sąvartynuose.
Laikantis hierarchijos ir pradėjus pilnu pajėgumu veikti visoms trims deginimo elektrinėms, turėtų drastiškai sumažėti į sąvartynus keliaujančių atliekų kiekis, vadinasi, sąvartyno mokesčio didėjimas, mažėjant į sąvartynus pristatomų atliekų kiekiams, gyventojams neturėtų būti juntamas, nes atliekų tvarkymas keičiamas į deginimą. Pasinaudodama šiuo principu, Aplinkos ministerija atkerta, kad teiginys, jog pakilęs mokestis sąvartynams vartotojams didins atliekų kainą, yra nepagrįstas. Tačiau nutyli kitą faktą - pats deginimas brangsta ir valstybė čia neatliko namų užduočių, nes svertų paveikti deginimo kainą faktiškai neturi", - konstatavo E.Sabutis.