respublika.lt

Laisvės gynėjai pagaliau išgirsti

(0)
Publikuota: 2020 rugsėjo 24 11:19:12, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 11 nuotr.
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos vadovas Arnoldas Kulikauskis sako, kad Seimas tik po keliolikos metų pagaliau išgirdo, ko iš jo prašoma. Stasio Žumbio nuotr.

Nepriklausomybės atkūrimo priešaušryje ją gynę asmenys pagaliau gali tikėtis būti įvertinti valstybiniu mastu. Beveik 3 dešimtmečius jie beldėsi į Seimą, prašydami įteisinti Nepriklausomybės gynėjo statusą, ir pagaliau prisibeldė: jau registruotas atitinkamas projektas. Gynėjai tikisi, kad jį bus spėta priimti iki kruvinųjų Sausio įvykių 30-osios sukakties.

 


Anūkams parodyti

Nepriklausomybės gynėjo statusas būtų suteikiamas kariams, kurie 1990 m. kovo 11 d. - 1991 m. rugpjūčio 21 d. priklausė Lietuvos gynybos struktūroms, davė priesaiką Lietuvos valstybei ir jos nesulaužė, asmenims, kurie tuo pačiu laikotarpiu dalyvavo šalies Nepriklausomybę gynusiose struktūrose arba nepriklausiusiems joms, bet gynusiems svarbius valstybinius objektus, atlikusiems Nepriklausomybę gynusių organizuotų struktūrų užduotis okupacinės sovietų kariuomenės agresijos metu, jei tai įrodoma dokumentais. Taip pat Lietuvos valstybės jau apdovanotiems už Nepriklausomybės gynimą 1990 m. kovo 11 d. - 1991 m. rugpjūčio 21 d. asmenims.

Tokią idėją Seimui pasiūlė Nepriklausomybės gynėjų sąjunga. Jos vadovas Arnoldas Kulikauskis „Vakaro žinioms" paaiškino, kam to reikia, kas tai per statusas.

Pasirodo, ir dabar apie 200 asmenų yra pripažinti Nepriklausomybės gynėjais. Tačiau ne valstybės mastu. Jiems atitinkamus pažymėjimus yra išdavusi komisija Nepriklausomybės gynėjams pripažinti, sudaryta iš visuomeninių patriotinių organizacijų atstovų.

„Komisija juos pripažįsta kaip gynėjus tik tuo atveju, jei pateikiami neginčijami įrodymai, kad jie, pavyzdžiui, per kruvinuosius Sausio įvykius budėjo prie TV bokšto ar kitų strateginių objektų - pavyzdžiui, pateikia atitinkamas nuotraukas ar turi ne mažiau nei tris liudininkus, iš kurių mažiausiai vienas jau turi būti patvirtintas gynėju, ir panašiai. Tai turi būti nebūtinai kariai ar priklausę organizuotoms struktūroms, bet ir paprasti piliečiai, rizikavę savo gyvybe ginant Nepriklausomybę. Jie gauna pažymėjimą ir neribotą leidimą patekti į Seimą kaip signatarai.

O norėtume, kad gynėjų statusas būtų pripažintas valstybės mastu. Tam reikia Seimo sprendimo. Latviai jau 10 metų džiaugiasi šiuo statusu, o mes niekaip negalime jo „pramušti". Norime, kad gynėjai turėtų po padėką iš prezidento ar Vyriausybės, kurią galėtų anūkams parodyti. Vėliau gal sugalvotume ir kokį nors ženklelį", - pasakojo A.Kulikauskis.

Medalių pridalino per daug

Pasak jo, gynėjai nepretenduoja į jokias materialines gėrybes. Net, pavyzdžiui, į jokias kompensacijas už komunalines paslaugas, kokios priklauso nukentėjusiems per Sausio įvykius.

„Yra įvairių sprendimų, kaip gynėjus būtų galima pagerbti - gal iškilmingai su garbės sargyba palaidoti, gal ant kapo pastatyti laisvės ženklą.

Statuso suteikimas nebūtų valstybinis apdovanojimas, tik išreikšta pagarba. Su materialiniais dalykais tai nesusiję.

Sausio 13-osios medalis, nors yra valstybinis, deja, buvo dalinamas ne tik Nepriklausomybės gynėjams. Jį gavo labai daug ir kitų žmonių, todėl medalis devalvuotas. O gynėjų statusas būtų teikiamas tik tiesiogiai su Nepriklausomybės saugojimu susijusiems, todėl jis būtų net garbingesnis už valstybinį medalį", - įsitikinęs A.Kulikauskis.

Tačiau Seimo Teisės departamentui užkliuvo tai, kad projekto iniciatorius Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas į projektą įrašė, kad Nepriklausomybės gynėjo vardas suteikiamas vadovaujantis Vyriausybės nutarimu patvirtintu Lietuvos nepriklausomybės gynėjo vardo suteikimo tvarkos aprašu. Pasak departamento, tai prieštarautų Konstitucijai, mat projektas yra Seimo nutarimo, o ne įstatymo projektas.

Vakar šį klausimą svarstė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris pritarė Teisės departamento išvadoms. A.Gumuliauskui paprasčiausiai užteks projektą pataisyti ir perdaryti jį į įstatymo projektą.

Komiteto posėdyje dalyvavęs Sausio 13-osios brolijos primininkas Kasparas Genzbigelis paprašė, kad Seimas projektą priimtų šiemet - tam, kad statusas būtų įteisintas iki Sausio 13-osios 30-ųjų metinių. Jis priminė, kad su šia idėja Nepriklausomybės gynėjai į Seimą eina jau daugiau nei du dešimtmečius, bet visada atsitrenkdavo kaip į sieną.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s