Laisvės alėjoje šeštadienį prasidėjo pirmosios miesto istorijoje LGBTQ+ bendruomenės eitynės „Kaunas pride“. Iki 1 tūkst. žmonių vidudienį susirinko prie rytinėje alėjos dalyje esančio soboro ir pradėjo žygiuoti miesto savivaldybės link.
Renginio dalyviai Laisvės alėja žygiuoti pradėjo nešini LGBT vėliavomis, pirmosiose eilėse grupė žmonių laikė transparantą su užrašu „Mes esame visur“ ir vaivorykštė spalvomis stilizuotą Kauno herbą, turėjo plakatus, skelbiančius „Visi yra verti tikros meilės“; „Meilė nėra nusikaltimas“; „Kada trans žmonės turės elementarias teises?“. Eisenoje buvo matomas ir ne vienas angliškas užrašas: „Love is love“; „Born this way“, „We are all human“ ir t.t.
Viena iš „Kaunas pride“ organizatorių Viktorija Kalbešnikova prieš renginį tikėjosi, kad provokacijų greičiausiai išvengti pavyks, kadangi informacija viešojoje erdvėje ne visada atspindi tikrovę.
„Tai, kas yra kalbama viešumoje, nebūtinai atitinka realybę. Žymiai svarbiau pasakyti tai, ką norime pasakyti, o ne tai, kas prieš mus nori kažką padaryti“, - žurnalistams prieš renginį sakė V. Kalbešnikova.
Renginio saugumui užtikrinti ketinama pasitelkti policiją, bei savanorius. Pareigūnai jau prieš renginį įrengė metalinį atitvarą, ribojantį patekimą į vietą. Netoliese renginio vietos budėjo ir keletas specialiąsias priemones turinčių policininkų.
„Turim 30 plius savanorių, vakar turėjome mokymus. Esame pasiruošę užtikrinti saugumą, plius policijos labai daug“,- aiškino renginio organizatoriai.
Kontrprotestuotojai organizavo maldas
Kelios dešimtys žmonių šalia Laisvės alėjos organizavo maldas už LGBT žmonių „atsivertimą.
„Norime atsilyginti dievui už viešai propaguojamas, skelbiamas, mėginamas įtvirtinti nuodėmes už prigimtį“,- aiškino vienas iš maldų organizatorių Jurgis Jonaitis.
Tuo metu „Kaunas pride“ organizatoriai atsakė, kad maldininkams palinkės saugumo ir jų teisių užtikrinimo.
„Palinkėsime saugumo, kad būtų užtikrintos jų teisės ir tie, kas iš mūsų yra religingi, galėsime pasimelsti atgal“, - teigė V. Kalbešnikova
Prie metalinio atitvaro dar prieš prasidedant eisenai pasiruošęs megafoną jau laukė ir 2000 metais Kauno mero pareigas trumpai ėjęs Vytautas Šustauskas.
Vienas minioje su eisenos dalyviais stovėjęs lietuviškai kalbantis jaunuolis atsinešė ir Rusijos vėliavą, tačiau savo atributikos pasirinkimo motyvų žurnalistams jis nekomentavo.
Kauno miesto savivaldybė pralaimėjo teismą dėl renginiui neišduoto leidimo
Primename, kad Kauno miesto savivaldybė liepos pradžioje atsisakė suteikti leidimą rugsėjo 4 d. mieste surengti „Kaunas pride“ eitynes. Tačiau liepos 30 d. regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams išnagrinėjus renginio organizatorių skundą, Kauno savivaldybė įpareigota suderinti leidimą eitynėms Laisvės alėja. Šį teismo sprendimą Kauno savivaldybė nusprendė apskųsti.
Tačiau penktadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Kauno savivaldybės skundą dėl LGBTQ+ bendruomenės eitynėms neišduoto leidimo. Šio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas aiškino, kad savivaldybė įpareigota suderinti renginio vietą ir maršrutą su organizatoriais. Jo teigimu, savivaldybės argumentai pasirodė per daug hipotetiniai ir abstraktūs.
„Nagrinėjimo atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijai pasirodė gana abstraktūs, hipotetiški ir kolegijos neįtikino. Iš esmės buvo pateikti argumentai, susiję su hipotetine grėsme, kad yra tam tikra visuomenės priešprieša, todėl bus sudėtinga užtikrinti susirinkimo dalyvių saugumą, Laisvės alėjoje vyksta statybos remonto darbai, kurie gali sukelti problemų eitynių dalyviams, ir taip pat buvo nurodyta, kad Laisvės alėjoje yra mažas pėsčiųjų praėjimo plotas, kadangi veikia lauko prekyba. Visi šie argumentai, kaip minėjau, teisėjų kolegijos neįtikino“, – penktadienį po priimto sprendimo atsakinėdamas į žurnalistų klausimus kalbėjo R. Gadliauskas.
Iniciatoriai turi 14 reikalavimų
LGBTQ+ bendruomenei atstovaujančias eitynes šeštadienį organizuojantys „Kaunas pride“ iniciatoriai ketvirtadienį po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen pasakojo jai įteikę 14 Seimui ir Vyriausybei skirtų reikalavimų.
„Reikalaujame teisės į santuoką, partnerystę ir įsivaikinimą. Manome, kad tai turi būti užtikrinta visiems Lietuvos žmonėms. Reikalaujame socialinių garantijų ir paslaugų visiems, nediskriminuojant pagal šeiminį statusą (...) Reikalaujame, kad būtų pakeistas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymas, kuriuo remiantis yra diskriminuojama LGBTQ+ bendruomenė“, – po susitikimo sakė „Kaunas pride“ atstovas Rokas Budrauskas.