L. Mažylio Briuselyje seniai niekas nematė

Liepos pradžioje sukako dveji metai, kai dirba šios kadencijos EP. Ta proga trys Europos liaudies partijos frakcijos nariai iš Lietuvos: Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius bei Aušra Maldeikienė, iš studijos Briuselyje apžvelgė pirmuosius dvejus metus ir apgailestavo, kad kartu nėra ketvirtojo frakcijos nario iš Lietuvos - Liudo Mažylio. Mat, kaip pažymėjo „laidos" vedėja R.Juknevičienė, jis nuo pandemijos pradžios dirba... iš Kauno.

- Nuo kada dirbate iš Kauno ir kodėl? - „Vakaro žinios" teiravosi Liudo MAŽYLIO.

- Nuo pernykščio kovo dirbu iš Kauno dėl įvairių priežasčių. EP dirba mišriai - vieni iš vietos, kiti nuotoliniu būdu - ir mes renkamės.

- Kiek maždaug EP narių dirba iš šalies, kurioje buvo išrinkti?

- Negaliu pasakyti, bet tvarka yra tokia, kad dauguma balsavimų vis vien vyksta nuotoliniu būdu. Tad, koks skirtumas, iš kur balsuoti - iš kabineto Briuselyje ar iš biuro Kaune? „Gyvi" mūsų frakcijos posėdžiai prasidėjo tik tada, kai didieji karantinai buvo atšaukti. Palyginti neseniai. O sesijos Strasbūre visiškai neseniai. Tačiau ir ten sesijos vyksta mišriu būtu - ir „gyvai", ir nuotoliniu būdu. Tačiau visų mūsų statusas vienodas - ar balsuojame iš kabineto Briuselyje, ar iš kabineto Strasbūre, ar iš biuro bet kurioje šalyje. Dalyvavimas ir balsai nepriklausomai nuo balsavimo vietos yra lygiaverčiai.

Planuojama, kad rugsėjį, jei nebus naujos viruso bangos, posėdžiai vyks gyvai, todėl nuotoliniu būtu dirbti man nebepavyks. Teks „gyvai" dalyvauti visuose posėdžiuose. Tačiau tai dar nėra garantuota, viskas priklausys nuo „kovido" situacijos, atmainų plitimo ir t.t.

- Seimas irgi bandė plenarinius posėdžius rengti nuotoliniu būdu, tačiau IT sistemos „lūžinėjo". EP tokių problemų nėra?

- Galiu pagirti EP sistemas. Jos yra nuolat atnaujinamos. Prieš dvi savaites buvo atnaujintos sistemos balsavimui komitetuose nuotoliniu būdu, tačiau tai yra keista. Jei planuojame grįžti prie darbo „gyvai", kam reikėjo atnaujinti sistemas?

Bet, jei reikėtų lyginti su Seimu, drįsčiau pasakyti, kad EP susitvarkė daug geriau, nė karto nepatyrėme jokių trukdžių iš sistemos pusės. Beje, EP yra netgi sudaryta galimybė pasisakyti plenarinėje sesijoje nuotoliniu būdu. Tad iš principo tas pats, ar dirbi vietoje, ar iš biuro Lietuvoje.

- Prieš pandemiją už dalyvavimus posėdžiuose būdavo mokami dienpinigiai - per 300 eurų už dieną. Dabar dienpinigiai mokami tiems, kurie dirba iš savo šalies?

- Ne, nes reikia fiziškai pasirašyti, kad dalyvavai posėdyje, ir tik tada atsiimi tuos dienpinigius. Tad aš dienpinigių negaunu. Tačiau visi EP nariai, nepriklausomai nuo, to, kokiu būdu dirba, gauna vienodus nuolatinius atlyginimus.

- Tai vienintelė netektis dirbant nuotoliniu būdu - dienpinigiai, kurių negaunate?

- Taip, tačiau tai yra rimta netektis, nes dienpinigiai - solidūs.

- Kodėl tokiu atveju pasirinkote dirbti iš Kauno? Gal lėktuvams daugiau išleistumėte, nei gautumėte dienpinigių?

- Ne, skrydžių išlaidos yra kompensuojamos. Atsakymas labai paprastas: iki antro skiepo, kurį gavau šiemet birželio 2 dieną, buvau išskirtinėje grupėje: 65 metų plius amžiaus. Aš, beje, iš visų 11 Lietuvos narių EP esu vyriausias amžiumi, todėl negalėjau rizikuoti, kol nebuvau paskiepytas. Tai - mano pasirinkimas.

- Tačiau kiti lietuviai jūsų frakcijoje dirba gyvai. Kodėl?

- Jie yra aktyvesni pagal savo natūrą. Gal buvo linkę rizikuoti. Kai tik atsirado galimybė dirbti „gyvai", jie ir ėmė skraidyti. 2020 m. pavasarį posėdžiai vyko vien nuotoliniai, plenarinių sesijų pastatas apskritai buvo uždarytas, vasarą po truputį atsidarinėjo, tačiau per antrą bangą galutinai įsitvirtino mišrus darbo būdas.

- Jūs - naujokas EP. Nesigailite, kad ten patekote, nes turbūt trūksta laiko akademinei veiklai?

- Tikrai nesigailiu, darbas man labai patinka, prasmingas, jaučiuosi lygiavertis, nors jau keliolika mėnesių dirbu vien nuotoliniu būdu. Politinių sprendimų kokybė nuo to tikrai nepablogėjo. Reaguojame į visus tarptautinius įvykius, sklandžiai vyksta teisės aktų kūrimas. Darbas įdomus, tikrai nenuobodus, užima faktiškai visą laiką. Akademinei veiklai jo beveik nelieka. Tik bandau derinti savo ankstesnius darbus, susijusius su mano surastais Lietuvai svarbiais dokumentais, nes EP irgi rūpi istorinė atmintis.

- Gal dar darbas įdomus ir dėl to, kad algos geros? Beje, kokios yra EP nario pajamos?

- Mintinai nepasakysiu, nes jos kasmet truputį keičiasi.

- Kiek, tarkime, praėjusį mėnesį gavote jūs, jei ne paslaptis?

- Man po mokesčių atskaitymų buvo virš 6 tūkst. eurų, bent taip galvoju.

Europarlamentaras apie pinigus kalbėti nenori, tad tenka mums. Įspūdingi faktai:

Algos

EP tinklalapyje skelbiama, kokias algas ir privilegijas gauna europarlamentarai, tiesa, pateikiami pernykščių metų liepos duomenys. Mėnesinis EP narių atlyginimas neatskaičius mokesčių sudaro 8 995,39 euro (nuo 2020 m. liepos mėn.). Atlyginimas mokamas iš EP biudžeto. Visi EP nariai moka ES mokesčių ir draudimo įmokas, kurias atskaičius atlyginimas sudaro 7 011,74 euro. Be to, dauguma ES šalių įpareigoja EP narius mokėti papildomą nacionalinį mokestį savo šaliai. Todėl galutinis atskirų EP narių atlyginimas (atskaičius mokesčius) priklauso nuo apmokestinimo taisyklių atitinkamo EP nario šalyje.

Pagal bendrąjį EP narių statutą, galiojantį nuo 2009 m. liepos mėn., visi EP nariai gauna vienodo dydžio atlyginimą. Jis sudaro 38,5 proc. ES Teisingumo Teismo teisėjo bazinio darbo užmokesčio.

Pensijos

EP nariai, sulaukę 63 metų, turi teisę gauti senatvės pensiją. Pensija sudaro 3,5 proc. atlyginimo už kiekvienus pilnus išdirbtus metus, tačiau iš viso negali viršyti 70 proc. atlyginimo. Šios pensijos mokamos ES biudžeto lėšomis.

Kelionės

Dauguma Parlamento posėdžių - plenarinių posėdžių sesijos, komitetų ir frakcijų posėdžiai - vyksta Briuselyje arba Strasbūre. EP nariams atlyginamos faktinės išlaidos už kelionės į šiuos posėdžius bilietus, pateikus kvitą.

EP nariams dažnai tenka keliauti valstybėje narėje, kurioje jie buvo išrinkti, arba už jos ribų. Veiklos, kurią EP nariai vykdo ne savo valstybėje narėje, atveju kelionės, apgyvendinimo ir susijusios išlaidos gali būti kompensuojamos, neviršijant metinės 4503 EUR sumos. Veiklą valstybėje narėje, kurioje jie buvo išrinkti, atveju atlyginamos tik kelionės išlaidos, neviršijant kiekvienai šaliai nustatytos metinės sumos.

Dienpinigiai

Parlamentas moka 323 eurų dienpinigius už kiekvieną dieną, kurią EP nariai oficialiai dirbdami praleidžia Briuselyje arba Strasbūre, tačiau jie turi pasirašyti dalyvių sąraše ir taip įrodyti savo lankomumą. Išmokos pinigais padengiamos viešbučių sąskaitos, maitinimo ir kitos susijusios išlaidos. EP nariui praleidus daugiau negu pusę vardinių balsavimų dienomis, kai vyksta plenarinių posėdžių balsavimai, išmoka sumažinama perpus, net jei jie ir buvo atvykę į posėdį bei pasirašę dalyvių sąraše. Išlaidoms, susijusios su posėdžiais už ES ribų, padengti skiriama 162 eurų dydžio išmoka (irgi su sąlyga, kad EP narys pasirašo dalyvių sąraše); viešbučio sąskaitos padengiamos atskirai.

Išmokos ir kompensacijos

Bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka yra Seimo mokamų išmokų parlamentinėms išlaidoms atitikmuo. Ši vienodo dydžio išmoka numatyta išlaidoms, susijusioms su EP narių parlamentine veikla, padengti: tai būtų biuro nuomos ir administravimo išlaidos, telefono ir abonentiniai mokesčiai, išlaidos reprezentacinei veiklai, kompiuteriams ir telefonams, konferencijų ir parodų organizavimui. Jei EP nariai be pateisinamos priežasties praleidžia pusę plenarinių posėdžių per vienus EP darbo metus (nuo rugsėjo iki rugpjūčio mėn.), ši išmoka sumažinama perpus. 2020 m. ši išmoka sudarė 4563 eurus per mėnesį. EP nariams gali būti kompensuojami du trečdaliai jų patirtų gydymo išlaidų.

Pasibaigus kadencijai, EP nariai turi teisę gauti pereinamojo laikotarpio išmoką, atitinkančią vieno mėnesio atlyginimą, už kiekvienus Parlamente išdirbtus metus. Maksimali šios išmokos mokėjimo trukmė - dveji metai. Buvusiam EP nariui pradėjus eiti pareigas kitame parlamente arba valstybės tarnyboje, pereinamojo laikotarpio pašalpa nebemokama.

Kitos teisės

Parlamentas sudaro EP nariams galimybę naudotis įrengtais biurais Briuselyje ir Strasbūre. EP nariai, oficialiais darbo reikalais būdami bet kuriame iš šių miestų, gali naudotis tarnybinėmis Parlamento transporto priemonėmis.

Personalas

EP nariai gali patys pasirinkti savo personalą, naudodamiesi EP skiriamu biudžetu. 2020 m. maksimali mėnesio suma visoms išlaidoms, susijusioms su asmeninių padėjėjų įdarbinimu, padengti buvo 25 442 eurai vienam EP nariui. Nė viena šių lėšų dalis nėra mokamos tiesiogiai EP nariams. Padėjėjai turi vengti užsiimti išorės veikla, dėl kurios galėtų kilti interesų konfliktų. Nuo 2009 m. EP nariai nebegali įdarbinti artimų giminaičių.