Kurčiųjų balsas karantino metu

Dėmesys ir komentarai

Trejus metus gestų kalbos vertėja dirbanti Rasa Širvelytė „Vakaro žinioms“ pasakojo, kad šiuo metu jos darbotvarkė kiek pasikeitusi. Dėl viruso situacijai keičiantis valandomis, vertėjai taip pat turi būti pasiruošę dirbti bet kada. „Įprastai savo darbo dienos grafiką sužinau iš vakaro. Pavyzdžiui, žinau, kad konkrečią valandą turėsiu būti poliklinikoje, po to vykti versti į Seimą, Vyriausybę ar televiziją. Esame pasiskirstę, kas konkrečią dieną budi. Dažniausiai tai du žmonės. Štai ir šiandien, ryte atsikėlusi apsirengiau, susišukavau, pasidažiau ir laukiu, kada gali manęs prireikti“, - pasakojo R.Širvelytė. Ji pasakoja, kad nors gestų kalbos skirtingose šalyse skiriasi, gestas, reiškiantis koronavirusą, gimė Kinijoje ir dabar yra tarptautinis - jį naudoja visų šalių gestų vertėjai.

Nepaisant to, kad patiems vertėjams neatrodo, kad jų darbo pobūdis būtų stipriai pasikeitęs, padidinto dėmesio jie visgi sulaukia. R.Širvelytė sako, kad po pirmųjų spaudos konferencijų draugų ir pažįstamų žinutės plūdo didesniais kiekiais nei per gimtadienį: „Kai kurie iš jų džiaugėsi, kad pagaliau turėjo progą pamatyti, kaip atrodo mano darbas. Mums patiems tai nėra kažkas labai neįprasto, tačiau sunkiausia - atsakomybė. Konferencijose skelbiama labai svarbi informacija, todėl turime išversti ją kiek įmanoma sklandžiau ir aiškiau.“

Tiesa, R.Širvelytė neslepia, kad ne visas padidėjęs dėmesys yra malonus. Vertimo metu vertėjas daug dirba su mimikomis, kurios prie jų neįpratusiems žmonėms gali pasirodyti juokingos. O dar tas neįprastai atrodantis skydas ant vertėjo veido. „Gestų kalboje sudėtinga išreikšti teigimą ir neigimą. Tam dažniausiai pasitelkiamos veido mimikos. Pavyzdžiui, neigimui gali būti iškišamas liežuvis. Dėl to internete pasklido daug memų su mūsų atvaizdais. To nepriimame asmeniškai, nes suprantame, kad mums tai įprastos mimikos, tačiau daliai žmonių jos gali pasirodyti keistos ar juokingos. Su kolegomis galvojame po karantino memus atsispausdinti ir pasikabinti darbe ant sienos, - su šypsena sako R.Širvelytė.

Ji neslepia - tikisi, kad galimybę išsitirti dėl koronaviruso turės ir kasdien šalia valdžios atstovų esantys gestų kalbos vertėjai: „Nerimas visada yra, bet raminame vienas kitą, kad esame jauni ir kol kas nė vienas nepriklausome rizikos grupei. Saugomės, dažnai dezinfekuojame rankas, dėvime kaukes. Stengiamės galvoti apie tai, kad mums vis tiek reikia dirbti savo darbą. Turime prisiimti atsakomybę ir atlikti pareigą.“

Teko priprasti prie kaukių

Jai antrina ir kolega, 26-erių Artūras Kartanovičius. Jis „Vakaro žinioms“ sakė, kad dabartinė darbo specifika priverčia susimąstyti ir apie padidintą riziką užsikrėsti virusu: „Žinoma baimė visada yra. Net vykdamas į vietą, kurioje bus atliktas vertimas, kiekvienas vertėjas labai rizikuoja.“

A.Kartanovičius apie gestų kalbą sužinojęs iš serialo, o į pageidaujamų studijų sąrašą įtraukė paskutinę akimirką. Likimas lėmė, kad jaunas vaikinas įstojo būtent į šią specialybę. Po studijų jis sulaukė kvietimo prisijungti prie gestų kalbos vertėjų komandos. „Gestų kalba yra unikali, perduodama rankų gestais, tai vizualinė kalba. Sudėtingiausia versti, kai sunku suvokti, perprasti sritį apie kurią kalbėtojas kalba, sudėtinga tematika, žodynas. Todėl kiekvieną kartą gilinuosi, kad išmanyčiau, trumpiau tariant, suprasčiau, apie ką yra kalbama“, - pasakoja Artūras.

Jis pasakoja, kad Lietuvoje gestų kalbos vertėjų nėra daug ir tikisi, kad dabartinė situacija, kai gestų kalbos vertėjus kasdien matome spaudos konferencijose, prisidės prie gestų kalbos populiarinimo ir galbūt ateityje šių vertėjų matysime vis dažniau. „Iki šios situacijos žmonės mus galėjo pamatyti tik per LRT transliuojamas vėlyvąsias žinias, „Panoramą“, kartojamas laidas. Tačiau dabar daugiau žmonių pamatė mūsų profesiją iš šalies arba savo ekranuose. Smagu, kad gestų kalba tampa vis populiaresnė, apie ją daugiau kalbama. Iš socialinių tinklų, komentarų, suprantame, kad mus pastebėjo.“

Tikisi pokyčių

Kita dažnai šalia politikų stovinti gestų vertėja - Diana Girnytė. Kalbėdama su „Vakaro žiniomis“ ji prisipažino, kad pradėjusi versti tiesiogines spaudos konferencijas, patiria daugiau streso nei įprastai: „Visgi situacija Lietuvoje yra neeilinė. Versti rimtas temas, sudėtingą informaciją yra ypač atsakingas darbas, reikalaujantis dėmesingumo, susikaupimo, gebėjimo apdoroti informaciją greitai. Visi gestų kalbos vertėjai stengiasi dirbti savo darbą kuo kokybiškiau ir tiksliau, žinoma, klaidų negalime išvengti dėl kartais per greito pranešėjų kalbėjimo tempo ir pan.“

Ji pasakoja, kad šiuo metu gestų vertėjai dirba pagal sudarytą grafiką, kuriame vertimai paskirstyti taip, kad visi turėtų panašų krūvį. Pasitaiko ir neplanuotų situacijų. „Prieš vieną spaudos konferencijos transliaciją pranešė, jog ji vyks iki 30 min., tačiau dėl žurnalistų klausimų kiekio užtruko 1 valandą. Nelengva buvo nepertraukiamai versti, tačiau tokios situacijos negali visiškai planuoti.

D.Girnytė tikisi, kad Lietuvai įveikus virusą, daugiau dėmesio sulauks klausos negalią turintys žmonės. „Manau, bus atkreiptas didesnis dėmesys į kurčiuosius, kurių Lietuvoje nemažai. Girdintieji informaciją gali gauti paprasčiau, ji yra prieinama be jokių kliūčių, o kurtiesiems reikalingos gestų kalbos vertimo paslaugos. Titrai iš dalies gelbėtų situaciją, tačiau dalyvaujant gestų kalbos vertėjui gestų kalba perteikiama gramatika ir kiti svarbūs elementai, leidžiantys kurčiajam suprasti informaciją itin tiksliai“, - sako vertėja.