6 nuotr.Svarstoma, ką įkurdinti ar kuo paversti pernai liepą uždarytą Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Dėl to, kaip jau įprasta, valdininkų akys krypsta į užsienį - kas gi ten padaryta su nebeveikiančiomis kalinimo įstaigomis.
Vasario 12 d. Lukiškių kalėjime įvyko Turto banko organizuotas tarptautinis forumas „Lukiškių kalėjimo vizija. Galimybės ir iššūkiai“. Pranešėjai iš Lietuvos, Lenkijos ir Olandijos dalinosi tiek Lukiškių įveiklinimo galimybėmis, tiek panašių objektų įveiklinimo istorijomis.
Architektas ir urbanistas Martynas Marozas kartu konstatuoja, kad lengviausiai pritaikyti kitokioms veikloms galima administracinio ir gamybinio pastato patalpas, o sudėtingiausia - kalėjimo ir cerkvės. Vietoj nevertingų pastatų galima būtų įkurdinti modernius pastatus.
„Kalėjimo komplekso transformacijai būtinas aktyvus paveldo apsaugos ir puoselėjimo institucijų įsitraukimas. Svarbu susitarti dėl skirtingų saugojimo režimų ir vertybių skirtingose komplekso dalyse. Tik tada galima judėti pirmyn“, - teigia ekspertas, pabrėžęs, kad šiuo metu aplink Lukiškes gyvena tik 300 gyventojų, tad būtina formuoti bendruomenę, dalį pastatų verčiant į gyvenamosios paskirties.
Lukiškių kalėjimo įveiklinimo studijos projekto kuratorė dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė pristatė Murate (Florencija, Italija) kalėjimo atvejį. Statytas kaip vienuolynas, jis buvo transformuotas į kalėjimą, o uždarytas 1985 m.
„Italai kalėjimą pavertė multifunkciniu kultūros ir socialinių paslaugų centru - čia veikia menininkų programos, taip pat jautrių socialinių grupių palaikymo programos, pavyzdžiui, socialinio būsto“, - pasakojo specialistė.
Kaip artimą Lukiškėms pavyzdį, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius pateikė Leuvardeno kalėjimą, kuris buvo paverstas hosteliu. „Čia yra viskas išsaugota - nuo langų iki durų. Suprantu, kad į tokią erdvę prisikviesti žmogų 2-3 dienoms galima, tačiau ilgesniam laikui sudėtinga. Galvodami, kaip paversti Lukiškes lankomu objektu, turėtume tą taip pat įvertinti“, - sakė L.Rekevičius.
Pasak jo, šiame objekte nėra atlikti detalūs paveldosauginiai tyrimai. Prieš planuojant intervencijas į kompleksą, paveldosaugininkai turėtų detalizuoti jo vertingąsias kultūros savybes. Tam reikėtų dvejų trejų metų. Tuo laikotarpiu kompleksas galėtų būti naudojamas kitoms funkcijoms, tokioms kaip jaunimo ar socialinis centras.
Lukiškių kalėjimo įveiklinimo studijos projekto kuratorė dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė apibendrino skirtingų institucijų išsakytus poreikius. Vilniaus miesto savivaldybė Lukiškes mato kaip multifunkcinę erdvę, kuri savyje talpina švietimo ir neformalaus ugdymo, kultūros, sporto, sveikatos, socialinės, nevyriausybinių organizacijų erdves. Verslumą skatinančios organizacijos Lukiškėse mato startuolių buveinę, renginių centrą, ekspozicinę vietą. Kūrybos atstovai Lukiškėse tikėtųsi bendradarbystės erdvės, studijų, reginių vietos, ekspozicijų. Kultūros paveldo institucijos norėtų, kad būtų aktualizuota kultūrinė atmintis ir paveldas.
Istorinės atminties institucijos jaučia poreikį Lukiškėse puoselėti istorinę atmintį, turėti muziejus ir administracinei veiklai skirtas patalpas. Įvaizdžio ir plėtros institucijos kompleksą siūlo išnaudoti didinant regioninį pranašumą, investicijų pritraukimui, turizmo skatinimui, taip pat laisvalaikiui ir pramogoms.
Parengta pagal Turto banko pranešimą
