Krikščioniškasis pasaulis švenčia esminį savo tikėjimo slėpinį - Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų ir žmonijos atpirkimą. „Jei Kristus nebūtų prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas“ (1 Kor 15, 14), - taip apaštalas Paulius rašė laiške Korinto gyventojams (Naujasis Testamentas).
1 nuotr.
Bažnyčiose Velykų dienos Mišios švenčiamos ypač iškilmingai. Skambant varpams, o kai kur ir dūdų orkestrui, su giesmėmis tikintieji apie bažnyčias tris kartus eina iškilmingą procesiją - taip išreiškiamas džiaugsmas Kristaus prisikėlimu.
„Kokią žinią skelbia Velykų varpai? Jie skelbia Kristaus pergalę. Kristus kaip grūdas krito į žemę, kad Jo mirtis mums dovanotų gyvenimą. Todėl Velykų žinia yra skirta budinčiam prie mirštančiojo lovos, Velykų žinia - ką tik išgirdusiam baisią diagnozę, ar tam, kuris prarado gyvenimo skonį. Ji skamba ir išnaudojimo skandalų sukrėstai Bažnyčiai. Velykų žinia skelbiama kiekvienam iš mūsų: yra mirtis, bet nėra pabaigos. Meilė atneša pergalę. Ir ta Meilė turi vardą - Jėzus Kristus. Visa kita yra svarbu, bet laikina“, - Velykų sveikinime rašo Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.
Krikščionims Velykų džiaugsmas toks didelis, kad Velykų laikas trunka net 50 dienų, iki Šventosios Dvasios atsiuntimo iškilmės - Sekminių.
