5 nuotr.Lietuvai ypač svarbiais 1990-1991 metais nemaža dalis šalies gyventojų kuo galėjo, tuo prisidėjo prie Nepriklausomybės gynimo. Vieni budėjo su ginklais rankose, kiti statė barikadas, treti rūpinosi maistu, ketvirti užtikrino susisiekimą ar pasirūpino šiluma. Nepriklausomybę iškovoti ir apginti pavyko tik dėl darnaus susivienijusios tautos veikimo. Tačiau šiandieninė valdžia sugebėjo įvaryti pleištą net tarp laisvės gynėjų.
Nuopelnai pamiršti?
Į redakciją kreipėsi vilnietis, Parlamento barikadų statytojų skyriaus pirmininkas Stanislovas Žilinskas. Vyras papasakojo, kad dar 2020 m. raštu kreipėsi į prezidentūrą dėl Laisvės gynėjo statuso jam ir dviem jo bendražygiams - Jurgiui Mikailai bei Česlovui Žilinskui - suteikimo. Jo prašymą palaikė ne tik Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius, bet ir dabartinis Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas.
„Kartu su minėtais asmenimis ir dar dviem, dabar jau mirusiais bendražygiais, smarkiai rizikuodami, nuvertėme ir išvežėme dabartinėje Rotušės aikštėje stovėjusį vieno iš Lietuvos komunistų partijos kūrėjų, Vinco Mickevičiaus-Kapsuko, paminklą, - priminė S.Žilinskas. - Griaudami paminklą smarkiai rizikavome, nes jis buvo saugomas, todėl mums tai pavyko tik iš trečio karto. Nors ir po to dar ilgai niekam apie tai nepasakojome, nes tarybiniai saugumiečiai vis bandė surasti kaltininkus."
Taip pat garbingo amžiaus senolis priminė, kad per 1991-ųjų sausio įvykius būtent jo vadovaujami žmonės įrengė tvirtas, gelžbetonines barikadas. Jos, apjuosusios ne tik Aukščiausiąją Tarybą, bet ir aikštės prieigas, ženkliai sustiprino pastato apsaugą ir palengvino jo gynybą.
„Dėl Laisvės gynėjo statuso suteikimo kreipiausi ir į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), tačiau jie statusą suteikti atsisakė, nes mes, paminklo griovėjai, netilpome į numatytus laiko rėmus, o barikadų statybos visai nebuvo įvertintos, - atviravo vyras. - Iš prezidentūros atsakė, kad jie tokių klausimų nesprendžia ir informavo, jog užklausa persiųsta Vyriausybei. Po to nieko apie ją nebegirdėjau, nors lyg ir buvo kalbama, kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas rudenį."
Pasak S.Žilinsko, jam esą buvo paaiškinta, kad, atsižvelgiant į jo nuopelnus, suteikus statusą bus paskirta papildoma išmoka. Tai, įvertinus dabartinę situaciją, dviem pensininkams - Stanislovui ir jo sutuoktinei Cheonijai - būtų buvusi didelė parama. Minėta aplinkybė kelia tam tikras abejones, nes pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, statusas jokių lengvatų nesuteikia ir yra labiau garbės reikalas. Nepaisant to, kadaise ne tik paminklą nugriovusio, bet ir barikadų statyboms vadovavusio Stanislovo viltims vis tiek nelemta išsipildyti.
Statuso negaus
Vyriausybės komunikacijos departamentas priminė, kad LGGRTC yra sudaryta Komisija dėl Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo. „Gauti prašymai yra peržiūrimi, tiriama informacija, suformuojamos bylos ir rengiama medžiaga komisijos posėdžiui. Mūsų žiniomis, p. Stanislovas kreipėsi į LGGRTC ir šiuo metu tikslinama jo pateikta informacija", - buvo rašoma gautame atsakyme.
Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos pirmininkė Rima Žemaitienė patikslino, kad „Laisvės gynėjo teisinis statusas gali būti pripažintas asmenims, kurie nuo 1990-03-11 iki 1991-08-21 tarnavo tam tikrose struktūrose ir iki 1991-08-21 prisiekė Lietuvos valstybei. Dėl teisinio statuso pripažinimo į komisiją gali kreiptis įstatymo straipsniuose nustatytus laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo kriterijus atitinkantys asmenys.
Pareiškėjai kartu su prašymu turi pateikti tarnybą ir priesaikos davimo faktą patvirtinančius dokumentus. Ar bus keičiamos minėto įstatymo nuostatos, negaliu atsakyti."
