respublika.lt

„Kovidinė“ statistika skirta įbauginti (216)

2021 rugsėjo 16 08:33:00
Danas NAGELĖ

Užsikrėtimų koronavirusu skaičius Lietuvoje jau trečią savaitę stabilizavosi - naujų atvejų būna vidutiniškai apie 800 per dieną. Nepaisant to, statistika skelbia, esą mirčių atvejų nuo šios ligos gerokai išaugo. Jei prieš dvi-tris savaites netekdavome iki dešimties žmonių kasdien, tai praėjusią savaitę buvo ir 11, ir 16, ir net 19 mirčių per dieną. O pagal mirčių nuo COVID-19 skaičių 1 mln. gyventojų užimame 31-ąją vietą pasaulyje. Tokie skaičiai net specialistams sukelia įvairių negerų minčių, net ir tokių, jog mirčių skaičius gerokai išpučiamas - kad įbauginta visuomenė pultų skiepytis.

×
nuotr. 1 nuotr.
Arūnas Dulkys. Arūno Bernacko koliažas.

 

Klausimų daugiau nei atsakymų

Naujausios „kovidinės" tendencijos Lietuvoje stebina net ir žinomą Lietuvos virusologą, medicinos mokslų daktarą prof. Saulių Čaplinską: pastarosiomis savaitėmis užsikrėtusiųjų skaičius beveik nesikeičia, tačiau mirčių praėjusią savaitę kelias dienas buvo skaičiuojama ne vienetais, o po keliolika.

„Kodėl? Į šį klausimą turėtų atsakyti tie, kas valdo ir tvarko epidemiologinius duomenis. Jie turėtų atlikti analizę ir ją pateikti. Gal analizės už paskutines dienas pateikti ir neįmanoma, bet praėjusios savaitės ar praėjusio mėnesio tikrai galima. Ir netgi būtina. Tokia analizė galbūt būtų paskata elgtis vienaip arba kitaip. Tie duomenys turėtų būti ne tik atviri, bet ir patikimi: vieni turi suvesti, kiti sutikrinti, treti įvertinti, ketvirti pateikti priiminėjantiems sprendimus bei visuomenei ir paaiškinti", - konstatavo S.Čaplinskas.

Profesorius stebisi, kad Lietuvoje nėra analizės arba ji kažkodėl neviešinama, kodėl mes pagal sergamumą nuo koronaviruso pasaulyje užimame tokią aukštą vietą.

„Tai tik patvirtina, kad nėra aiškios ir tinkamos analizės, o dėl to gimsta įvairios sąmokslo teorijos ir nepasitikėjimas. Galbūt mirtingumas priklauso nuo gyventojų struktūros, nes pas mus daug pagyvenusių žmonių, galbūt dėl to, kad pas mus mažiau paskiepyta rizikos žmonių, galbūt sveikatos paslaugų prieinamumas blogesnis. Daug gali būti dedamųjų. Kai nėra operatyvios analizės... O gal ji ir yra, bet jei duomenys neiškomunikuojami, neišaiškinami, tai tas pats, lyg jos nėra. Taip ir atsiranda sąmokslo teorijos.

Analizė reikalinga ne tik siekiant išsiaiškinti, kaip elgtis su COVID-19, bet ir, pavyzdžiui, kodėl pernai buvo padidėjęs mirtingumas nuo kitų ligų. Ar vien todėl, kad sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas dėl karantinų buvo sumažėjęs? Be analizės atsakyti neįmanoma.

Tačiau jau pirmojo karantino metu sakiau, kad per karantiną atsiras daug perteklinių mirčių, nes tą parodė tyrimai kitose valstybėse, kurios buvo įsivedusios karantiną. Viena priežastis yra „kovidas", antra - „kovido" sukeltos komplikacijos, trečia - paslaugų sumažėjimo paveiktos lėtinių ligų komplikacijos.

Plačiąja prasme kalbant, kova su infekcine liga neturi atnešti daugiau žalos nei pati infekcinė liga. O surasti balansą kartais yra sudėtinga", - akcentavo virusologas.

Neranda aukso vidurio

Pasak profesoriaus, remiantis analizių duomenimis, specialistai turėtų politikams patarti, kokie sprendimai yra reikalingi. Be to, duomenys turi būti prieinami ir visuomenei - kad ši suprastų, kodėl priimami vienokie ar kitokie sprendimai, kad suvoktų, jog reikalingi vienokie ar kitokie draudimai ir žmonės būtų labiau motyvuoti jų laikytis.

„Aurelijaus Verygos „viduriavimas žodžiais" (tai - ne mano išgalvotas terminas) iš pradžių gal ir turėjo reikiamą poveikį, tačiau vėliau jo buvo per daug, žmonės nebekreipė dėmesio ir komunikacija nepasiekė tikslo. Dabar - kitas kraštutinumas: komunikacijos yra per mažai, sprendimai neišaiškinami, o ir su žmonėmis komunikuoja politikai, kurių paklausę medikai dažnai pagalvoja, kad geriau jau iš viso nekomunikuotų. Mat neturint bazinių medicinos žinių labai lengva „nusiinterpretuoti", - reziumavo S.Čaplinskas.

Senjorų skiepijimas sustojo

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė taip pat nesiėmė vertinti, kodėl pastaruoju metu padaugėjo mirčių nuo koronaviruso.

„Tai gali vertinti tik gydytojai, kurie gydo.

Kaip paprastas žmogus statistikoje matau, kad vyrauja sunkios ligos formos, ypač tarp neskiepytų arba nevisiškai skiepytų. Matyt, tai yra susiję. Tačiau norint daryti išvadas, reikia rinkti informaciją iš ligoninių ir atlikti tyrimą.

O kalbant apie tai, kodėl esame 31-ieji pasaulyje pagal mirčių nuo koronaviruso milijonui gyventojų... Tikrai netikiu sąmokslo teorija, kad Lietuvoje mirtys nuo kitų ligų specialiai priskiriamos mirtims nuo COVID. Ypač pirmos ir antros bangos metu tekdavo daug bendrauti su sveikatos priežiūros įstaigomis, todėl visiškai jomis pasitikiu, nesuprantu, iš kur atsiranda tokios teorijos, kurioms tikrai nėra jokio pagrindo. Ta tema net neturiu ką diskutuoti.

Tačiau galbūt mūsų tokį aukštą mirtingumą nuo COVID-19, lyginant su kitomis šalimis, lemia faktas, kad pas mus yra daug daugiau nepasiskiepijusių rizikos grupės žmonių. Šita vieta pas mus labai šlubuoja. Man krito į akis, kad didžioji dalis gulinčių reanimacijoje arba mirusių buvo nepasiskiepiję, arba ne visai pasiskiepiję. Vyresniųjų skiepijimasis pas mus yra sustojęs.

Danijoje, Norvegijoje, Izraelyje senjorams buvo skirtas didžiulis dėmesys, o mūsų senjorai rizikos tinkamai neįvertina", - konstatavo R.Lingienė.

Komentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, hematologas Eduardas Vaitkus:

„Aš keliu klausimą premjerei Ingridai Šimonytei - ar ji prisiims atsakomybę, kad Lietuvoje šiuo metu nuo „koronos" numiršta 10 kartų daugiau žmonių, nei nuo tos pačios ligos Švedijoje: Švedijoje iš 1000 sergančiųjų numiršta vidutiniškai 1, o pas mus - per 1 proc. arba 10 kartų daugiau.

Klausimas grynai medicininis: ar mes, daktarai, tikrai viską teisingai padarome, kad ligoniai nenumirtų. Tai - retorinis klausimas, nes į jį be ilgo tyrimo niekas neatsakys. Tačiau jis tinkamas politine prasme, nes Šimonytė „užsiplėšė" su galimybių pasais, tačiau nesidomi, kodėl žmonės su tuo pačiu virusu Švedijoje nenumiršta, o pas mus numiršta.

Žurnalistės Audrės Kudabienės laidoje buvo papasakota istorija, kaip nuo COVID-19 sirgusi moteris Jonavos ligoninėje nenumirė, o nuo jos užsikrėtusi dukra mirė. Nes daktarai absoliučiai neteisingai elgėsi, todėl ji tiesiog privalėjo mirti", - sakė E.Vaitkus.

Profesorius taip pat girdėjo gana populiarią nuomonę, kad dažnai nuo kitų ligų anapilin pasitraukusių žmonių mirtys „nurašomos" koronavirusui.

„Ir tai - visiškai galimas daiktas. Tarkime, jūs turite kelias pavojingas ligas, viena iš jų - plaučių. Dar jums nustatė „koroną", o paskui prasidėjo bakterinės infekcijos ir mirėte nuo plaučių uždegimo. Tačiau faktas, kad tikrai buvo „korona". Jei jos nebūtų buvę, tai gal ir bakterinio plaučių uždegimo nebūtų buvę. O gal būtų. Tačiau pas mus medicinoje tokiais atvejais drąsiai surašoma, kad numirėte nuo „koronos".

Toks mirčių nurašymas „koronai" reikalingas, kad visuomenė būtų įbauginta ir imtų skiepytis. Kaip ir Galimybių paso tikslas nėra apsaugoti žmones nuo viruso - tikslas yra priversti žmones pasiskiepyti", - įsitikinęs E.Vaitkus.

 

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (216)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • RINKIMAI: Rusijoje prasidėjo parlamento rinkimai kurie vyks net tris dienas.
  • PROTESTAS: Tūkstančiai žmonių Argentinos sostinėje protestavo reikalaudami geresnių gyvenimo sąlygų.
  • ŠVIETIMAS: Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrai aptarė mokyklos Suvalkuose steigimą.
  • IMIGRACIJA: Užimtumo tarnyba iki rugpjūčio 31 dienos iš viso darbdaviams išdavė 17299 dokumentus, leidžiančius trečiųjų šalių piliečiams dirbti Lietuvoje.
  • ŠVIETIMAS: Šią savaitę prasideda Geros savijautos programa – mokyklos jau gali registruotis veikloms, skirtoms gerinti mokinių savijautą, stiprinti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
  • ALJANSAS: JAV prezidentas J. Bidenas, Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas ir JK vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas trečiadienį paskelbė apie sudarytą naują trišalę partnerystę saugumo srityje – AUKUS.
  • ENERGETIKA: Lietuvoje per artimiausius kelerius metus privatūs investuotojai planuoja pastatyti dar apie 930 megavatų (MW) galios vėjo elektrinių.
  • KARANTINAS: Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, kad šalyje augant susirgimų nuo COVID-19 skaičiui, Lietuvoje vėl gali būti įvestas karantinas.
  • DARBAS: prastovoje dėl karantino esantiems darbuotojams nutarus nutraukti darbo santykius, siūloma nemokėti išeitinės išmokos: tai numatančias Darbo kodekso pataisas parlamentui ketina pateikti Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kazys Starkevičius.
  • SANTUOKA: trečiadienį popiežius Pranciškus, grįžęs į Vatikaną po kelių dienų viešnagės Slovakijoje, komentaruose žurnalistams dar kartą atmetė galimybę tos pačios lyties asmenims tuoktis Katalikų Bažnyčioje.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar reikėtų SAM paduoti į teismą už leidimą 16-mečiams skiepytis be tėvų sutikimo?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate rugsėjo 10d. mitingą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+3 +6 C

+2 +6 C

 

+4 +8 C

+5 +13 C

+5 +12 C

 

+9 +12 C

0-6 m/s

0-4 m/s

 

0-3 m/s

       

Nuorodos