respublika.lt
 

Kova su valstybe persikels į Strasbūro teismą? (9)

2019 lapkričio mėn. 13 d. 10:22:42

Principingai dėl savo restorano „Nidos seklyčia“ išsaugojimo kovojantis savininkas Romas Kvaselis teigia beprarandąs viltį įrodyti, kad pastatas Nidoje pastatytas teisėtai. Verslininkas ketina iš kišenės traukti paskutinį kozirį - kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre.

×
nuotr. 1 nuotr.
Verslininkas Romas Kvaselis ketina kovoti iki pabaigos. Jo manymu, valstybė dėl savo klaidų neturėtų užmesti atsakomybės ant žmogaus pečių. Egidijaus Jankausko nuotr.

 

Pasak R. Kvaselio, jis jau seniai galėjo klausyti teismo reikalavimo griauti pastatą ir iš to sulaukti bent 2 milijonų eurų kompensacijos. Tačiau verslininkas nusprendė nepasiduoti ir siekti teisingumo. „Teismas nusprendė, kad „Nidos seklyčiai“ neva buvo neteisėtai išduotas statybos leidimas. Nors pati valstybė jį išdavė“, - absurdišką situaciją komentavo R. Kvaselis. Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos pateikė savų argumentų.

Gynyba persikėlė į teismą

R. Kvaselis priminė priešistorę, kai 2001 m. buvo pradėtas rengti teritorijos, kurioje šiandien stovi „Nidos seklyčia“, detalusis planas. „Ekspertizę atliko habil. dr. Jurgis Bučas - žmogus, sukūręs Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą“, - teigė R. Kvaselis.

Pasak jo, tąkart detalusis planas visiems tiko, valstybė jį patvirtino 2003 m., o jau 2004 m. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą. Pagal jį buvo rekonstruojama kavinė ir poilsio pastatas.

Pagal projektavimo sąlygas buvo rengiamas projektas ir gautas statybos leidimas (Nr. 67). Prasidėjo statybos. R. Kvaselio teigimu, 2005 m. pastatus valstybė pripažino tinkamais naudoti.

„Tais pačiais metais prasidėjo tai, ką galiu pavadinti tik vienu žodžiu - „cirkas“. Valdininkams susišvietė, kad statybos leidimas, kurį jie patys išdavė, dabar jau buvo išduotas neteisėtai. Pirmą kartą mačiau tokią situaciją.

Vyko gynyba teismuose. Kol tai vyko, 2012 metais Vyriausybė patvirtino gamtininkų parengtą Kuršių nerijos tvarkymo planą, kuriame juodu ant balto parašyta, kad pastatai yra neteisėti ir juos reikia griauti. Nors teismas, kuris teisinėje valstybėje vykdo teisingumą, dar taip nusprendęs nebuvo. Iš karto grįžome į sovietmetį, kur teisingumą vykdo ne teismas, o keli „činovnikai“ - jų pavadinti valdininkais net neapsiverčia liežuvis“, - pasipiktinimo neslėpė R. Kvaselis.

Kad „Nidos seklyčiai“ neva visi valstybės vardu išduoti leidimai yra neteisėti, teismas konstatavo 2012 m. rudenį. Tąkart teismas griauti pastato neliepė.

„Tačiau sulaukus 2015 metų, suėjus lygiai dešimčiai metų nuo to, kai valstybė pripažino „Nidos seklyčią“ tinkama naudoti, valstybė liepė nugriauti „Nidos Seklyčios“ konferencijų salę, jungtį su svečių namais ir pačių svečių namų pastatą. Taip pat - perstatyti restorano pastatą. Iš esmės - viską nugriauti ir perstatyti. Pastatyti tik restorano pastatą su balkonu (balkonai nėra tipiški Kuršių nerijoje), o antro pastato iš viso nelieka. Tai reiškia, net to, kas buvo gražu, nelieka. Kosmosas!“ - stebėjosi „Nidos seklyčios“ savininkas.

Pasak R. Kvaselio, šiuo metu „Nidos seklyčia“ atitinka 2019 m. priešgaisrinius ir higienos reikalavimus. Tad jam pasirodė mažų mažiausia keista, kai buvo paprašyta neva grįžti į laikus, kai dabartinių žmonių saugumui skirtų reikalavimų nebuvo.

„Vykdant statybas valstybė kreipėsi į teismą dėl neva neteisėtai išduoto statybos leidimo ir prašė stabdyti „Nidos seklyčios“ statybas. Tačiau teismas tokio sprendimo nepriėmė. Tad kai kurie institucijų argumentai ne tik neatitinka teisybės, bet ir kvepia absurdu.

Rankos svyra. Nesu architektas ar paveldo specialistas. Gal tikrai „Nidos seklyčia“ yra didžiausias blogis Lietuvoje ir ją reikia šluoti nuo žemės? Prašiau Architektūros ekspertų tarybos ir UNESCO, kad įvertintų, kokią žalą daro ta „Nidos seklyčia“ Neringai. Jie konstatavo, kad viskas su seklyčia yra gerai. Ji neišsiskiria iš Nidos kultūrinio paveldo ir nedaro jokios žalos kraštovaizdžiui. Ir jie dar pasako, kad su saugotojais negerai. Turėjome įtarti, kad mums išduoti nelegalūs leidimai? Man valstybė išdavė leidimą, kaip galiu galvoti, kad išduota nelegaliai?“ - retoriškai klausė R. Kvaselis.

Jo teigimu, 2016 metais tarptautinės nevyriausybinės organizacijos ICOMOS ekspertai (organizacija, vienijanti kultūros paveldo apsaugos ir restauravimo specialistus) padarė ekspertinį vertinimą. Teigiama, kad pastatai visiškai niekam netrukdo, atitinka reglamentus. „Nidos seklyčią“ įvertino ir Architektų ekspertų taryba. Ji taip pat problemų dėl objekto neįžvelgė.

„Valdininkai šiuo atveju suka uodegą, mat niekas iki šiol nekėlė jokių klausimų dėl ICOMOS išvados dėl „Nidos seklyčios“, jos niekas nenuginčijo. Niekam niekada nekilo klausimų dėl ekspertų reputacijos“, - sakė R. Kvaselis.

Vienintelė išeitis - Strasbūro teismas?


Verslininkas taip pat neslėpė nuostabos, kad kultūrinio paveldo klausimą sprendžia aplinkosaugininkai. Jis pridėjo, kad šiuo metu „Nidos seklyčia“ yra Kultūros paveldo registre.

„Tas pats, jei dabar policininkai pradėtų gaisrus gesinti ar gaisrininkai pradėtų žmonėms operacijas daryti. Pats KPD ne kartą sakė, kad Valstybinės saugomų teritorijos tarnyba sėdi ne savo darže. KPD mus gynė tol, kol buvo ankstesni vadovai. Pasikeitus valdžiai, į situaciją nebesikiša. Manau, kad aplinkosaugininkai gyvenviečių neplanuoja. Gal klystu? Galvojate, čia anekdotas? Ne, čia realybė. Pirmąkart tai išgirdęs pradėjau juoktis, nors derėtų verkti.

Valstybė viešai sako, kad tariasi ir siekia taikos - nori negriauti, kad būtų kuo mažiau nuostolių. Bet realybėje niekas su niekuo nesitaria.

Pateikiau pasiūlymų, kuriuos parengė architektai ekspertai, bet pasiūlymus atmetė gamtininkai. Ir dar liepė pastatyti seklyčios vietoje žvejo sodybą, kurios ten niekada nebuvo nė kvapo“, - tęsė R. Kvaselis.

Kadangi verslininkas teismo sprendimo nevykdo ir objekto iki šiol nenugriovė, jam kasdien kapsi 3 eurų bauda. Jis paskaičiavo, kad per metus taip gali prikapsėti 900 eurų siekianti bauda. Taip pat paskaičiuota, kad pastato nugriovimas valstybei kainuotų apie 2 milijonus eurų.

Beje, neseniai „Nidos seklyčios“ savininkas pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Nors buvo tikimasi, kad teismas priims palankų sprendimą, paguodos nesulaukta.

„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę net nepriėmė nagrinėti kasacinio skundo. Tai buvo paskutinė mano viltis apsaugoti „Nidos seklyčią“ nuo valdžios buldozerių teisiniu būdu.

Bet kovą tęsiu toliau ir svarstau galimybę gintis Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre. Tikrai nepasiduosiu. Vienintelis dalykas, kurio siekiu - tai žmoniškai susitarti su valstybe, kad baigtųsi ši nuo 2005 metų besitęsianti istorija. Tačiau panašu, kad ši tragikomedija pratęsta dar vienam sezonui“, - sakė R. Kvaselis.

Pažeidžia teritorijų planavimo dokumentus?


„Vakarų ekspresas“ pabandė susisiekti ir su Aplinkos ministerija, ir su Kultūros paveldo departamentu. Tačiau atsakymų buvo sulaukta tik iš Aplinkos ministerijos, kuri klausimus perdavė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotojos Rūtos Lapinskienės, Lotmiškio g. 1 pastatai pastatyti pažeidžiant teritorijų planavimo dokumentus (detalųjį planą, KNNP planavimo dokumentus (įsiteisėjęs teismo sprendimas).

„Istoriškai stikliniai priestatai, jungtys tarp pastatų yra nebūdingi tradicinėms žvejų sodyboms. Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo plano sprendiniuose ne tik Lotmiškio g. 1, bet ir L. Rėzos g. 26A yra numatyta išardyti jungtis tarp statinių.

Beje, tai, kad objektas daro žalą kraštovaizdžiui, prieštarauja tuo metu galiojusios planavimo schemos sprendiniams, buvo įvardyta „Nidos seklyčios“ pastatų statybos pradžioje. Šių pastatų statybos buvo stabdomos nuo pat statybų pradžios... Tai reiškia, kad šių pastatų savininkai nuo pat pradžių žinojo, kad daro pažeidimą, bet nekreipdami dėmesio į jokius veiksmus tęsė statybas“, - tikino R. Lapinskienė.

Pasak jos, įrašant Kuršių neriją į Pasaulio paveldo sąrašą, sklype Lotmiškio g. 1 buvo vienas pagrindinis pastatas ir vienas priklausinys (neteisėti statiniai Lotmiškio g. 1 atsirado ne iki 2000 m., bet 6 metais vėliau), todėl tokios situacijos išlaikymas atitinka pasaulio paveldo išsaugojimo interesus.

„Stiklinė konferencijų salė ir jungtis tarp pastatų yra nebūdingi tradiciniams žvejų kaimams, todėl tokių naujadarų negali būti vertingiausiose (autentiškumą išlaikiusiose) gyvenviečių dalyse. Planuotojų ir VSTT, kaip planavimo organizatoriaus, nuomone, toks sprendimas nedarys žalos teritorijos kraštovaizdžiui, priešingai, bus atkurtas iki 2000 m. susiformavęs kraštovaizdis“, - teigė R. Lapinskienė.

Ji pridėjo, kad iš nurodyto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei Saugomų teritorijų įstatymas nedraudžia detaliai konkretizuoti (reglamentuoti) planavimo dokumentų sprendinių, pavyzdžiui, nustatyti statinio matmenis, formas ir pan.

Detalumo laipsnis neva priklauso nuo rengiamo teritorijų planavimo dokumento lygmens, mastelio, kuriuo jis rengiamas. Pažymėta tai, kad valstybiniuose parkuose ūkinė veikla ribojama atsižvelgiant į konkrečios valstybinio parko funkcinio prioriteto zonos teisinį režimą.

„KNNP nuostatų 10 punkte nurodyta, kad bet kokia ūkinė, rekreacinė ar kita veikla neturi prieštarauti nacionalinio parko steigimo tikslams, keisti jo kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros“, - tikino R. Lapinskienė.

Valstybė prisiims finansinę naštą

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotojos R. Lapinskienės teigimu, klaidingas įspūdis, kad paveldosaugos klausimus sprendžia išskirtinai VSTT, galėjo susidaryti tik dėl to, kad VSTT principingai laikėsi, laikosi ir nekaitalioja savo pozicijos dėl nacionalinio parko apsaugos ir tvarkymo režimo užtikrinimo net ir prasidėjus teismams.

Jos tikinimu, visi Kuršių nerijai patvirtintų planavimo dokumentų sprendiniai suderinti su institucijomis, atsakingomis už kultūros paveldo apsaugą.

„Be to, už UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančių objektų apsaugą Lietuvoje yra atsakingos 3 ministerijos, Aplinkos ministerija - už Kuršių nerijos apsaugą, todėl daugelis procesų yra aktyviai koordinuojami būtent Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų - VSTT, KNNP direkcijos.

Valstybė, prisiimdama įsipareigojimus šią saugomą teritoriją ir joje esančias vertybes išsaugoti, prisiima ir finansinę naštą.

Tvarkymo planas, kaip jau minėta, buvo kompromiso ieškojimas, ir natūralu, kad jis tenkina ne visas planavimo procese dalyvavusias šalis“, - situaciją aiškino R. Lapinskienė.

Kodėl nuošalyje liko ICOMOS vertinimas? R. Lapinskienės teigimu, jis buvo atliktas galimai pažeidžiant esmines ICOMOS ir ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto procedūras tokiems dokumentams rengti.

„Pavyzdžiui, du iš trijų komisijos narių turėjo tiesioginį interesų konfliktą nagrinėjamu klausimu, todėl šis vertinimas nėra ir negali būti laikomas oficialiu ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto vertinimu ir yra traktuojamas tik kaip asmeninės ICOMOS narių nuomonės. Šis ekspertinis vertinimas buvo užsakytas ir apmokėtas teisminį ginčą dėl Lotmiškio gatvės 1 namo pralaimėjusių šalių“, - teigė R. Lapinskienė.

Priminta ir tai, kad dėl įvairių inkriminuojamų pažeidimų 2019 m. ICOMOS Lietuvos skyrius buvo pašalintas iš tarptautinės nevyriausybinės organizacijos ICOMOS, besirūpinančios paminklų ir lankytinų vietų apsauga.

„Konvencija nurodo, kad ICOMOS yra Pasaulio paveldo komisijos patariamoji organizacija, o jos narių asmeninės nuomonės neturi privalomosios teisinės galios nei Pasaulio paveldo komisijai, nei nacionalinėms viešojo administravimo institucijoms.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (VSTT) neturi ir nemato pagrindo ginčyti ekspertinio vertinimo. Jis neturi rekomendacinio ar privalomojo pobūdžio teritorijų planavimo procesui. Planuotojai ir VSTT, kaip planavimo organizatorius, jį vertino kaip vieną iš nuomonių. Pažymėtina, kad ir jame aiškiai nurodyta, jog „Nidos seklyčios“ statiniai yra naujadarai“, - sakė R. Lapinskienė.

Galimybė įteisinti statinius yra?

Pasak Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovės spaudai Ievos Liutkutės, suėjus teismo nustatytam vienerių metų terminui pašalinti neteisėtos statybos padarinius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atliko patikrinimą ir nustatė, kad UAB „Robala“ teismo sprendimo neįvykdė - statybos padarinių nepašalino, todėl buvo kreiptasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

„Išduotas vykdomasis raštas perduotas vykdyti antstoliui. Skolininkės UAB „Robala“ vadovui vykdymo procese teismo nutartimi už teismo sprendimo nevykdymą valstybės naudai yra paskirta periodinė bauda už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“, - sakė I. Liutkutė.

Ji priminė, kad Vyriausybė 2019 m. spalio 30 d. pakeitė Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, patvirtintą Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, ir išdėstė jį nauja redakcija (įsigaliojo 2019 m. lapkričio 6 d.).

„UAB „Robala“ turėtų teisę įteisinti statinius (jų dalis), jei pageidaus, kiek tai atitiks pakeisto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinius“, - teigė I. Liutkutė.

Viltis - taikos sutartis

Darius JASAITIS, Neringos savivaldybės meras


Mūsų Savivaldybė visada sakė, kad statybos leidimas buvo išduotas tinkamai. Tačiau teismas turi kitą nuomonę ir dėl jos ginčytis negalima. Dabar yra pasikeitęs teisės aktas, kuris esant tokioje situacijoje leidžia eiti į teismą ir sudaryti taikos sutartį su visomis institucijomis. O ar tai visoms pusėms tiks - klausimas. Nes jeigu bent viena pusė ant taikos sutarties nepadės parašo, dabartinį teismo sprendimą reikės vykdyti.

Manau, kad šioje situacijoje verslas tikrai nekaltas, kad valstybininkai išdavė leidimus nesusigaudydami teritorijų planavimo ypatumuose Neringoje. Kažkas kepė teisės aktus kaip blynus ir norėjo, kad Savivaldybė viską sutikrintų, nors to Savivaldybė net nebuvo mačiusi. Panašių situacijų tikriausiai turėsime ir Preiloje, Juodkrantėje. Bet ar ir šiose situacijose pavyks visoms pusėms sudaryti taikos sutartis - sunku pasakyti. Tai nėra lengvas procesas.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (9)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ARTĖJA: Madagaskaro šiaurės vakarams pirmadienį, tikėtina, smogs tropinis ciklonas „Belna“; Madagaskaro pareigūnai Boenio regione, esančiame šiaurės vakarų Madagaskare, paskelbė raudoną pavojaus signalą.
  • Į PARTIJĄ: Lietuvos baidarininkas, Europos čempionato bei Olimpinių žaidynių prizininkas Aurimas Lankas paskelbė prisijungiantis prie birželį įsteigtos liberalios Laisvės partijos.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar kada nors teko duoti kyšį?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar prekybos centrai turėtų dirbti per Kalėdas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+4 +6 C

+2 +4 C

 

+2 -4 C

+6 +8 C

+3 +4 C

 

0 +3 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-5 m/s