respublika.lt

Kova su klastotėmis kaip su vėjo malūnaisnuotraukos (2)

2020 vasario mėn. 07 d. 12:55:38
Vidmantas MISEVIČIUS

Lietuvos muitinės pareigūnai per 12 mėnesių nustatė 667 atvejus, kai asmenys gabeno prekes, pagamintas pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. Iš viso per 2019-uosius muitininkai sulaikė daugiau kaip 540 tūkst. vienetų klastotų prekių ir tai yra net 29 proc. daugiau lyginant su 2018 m. (386 tūkst. vnt.). Nepaisant įspūdingų skaičių, klastočių visada galima rasti turguose, kartais, kaip rodo istorija, jų pasitaiko ir prabangiose parduotuvėse.

×
nuotr. 4 nuotr.
Nors muitininkai kasmet skelbia sulaikantys didelį kiekį klastočių, šalies turguose garsių firmų pavadinimais margintų daiktų - nuo apatinių iki kailinių - galima įsigyti be didelio vargo. Eltos nuotr.


Klastotės naikinamos

Muitinės departamento atstovė Indrė Ramanavičienė patikslino, kad tais atvejais, kai atliekamas iš trečiųjų (ne Europos Sąjungos) šalių gabenamų prekių patikrinimas ir kyla įtarimas, jog jos gali būti pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, prekės sulaikomos. Tuomet informuojamas galimas intelektinės nuosavybės teisių turėtojas, kuris įvertinęs pateiktų prekių nuotraukas, kartais ir pačių prekių pavyzdžius, pateikia išvadą dėl šių prekių originalumo.

„Jei nustatoma, kad prekės yra pagamintos pažeidžiant teises, jos sunaikinamos. Jeigu prekės buvo gabenamos komerciniais tikslais, jas gabenusiam asmeniui skiriama bauda“, - sakė departamento atstovė.

I.Ramanavičienė patikslino, kad, kilus įtarimų dėl klastojimo, muitininkai sulaiko ir nemažai smulkių, fizinių asmenų siunčiamų siuntų, net jei siuntoje būna viena arba keli vienetai prekių. Susikaupus didesniam klastočių kiekiui, jos taip pat yra sunaikinamos.

Gryna vagystė


Ekonomistas Nerijus Mačiulis klastotes buvo linkęs tapatinti su vagyste.

„Kontrabandinių, nelegalių prekių vartojimas - viena iš šešėlinės ekonomikos formų. Siekdami kažką įsigyti pigiau, žmonės nesusimąsto, kad jie savotiškai prisideda prie vagystės. Šiuo atveju pajamų už savo vardo naudojimą negauna vieno ar kito prekių ženklo teisių turėtojai, apvagiama ir valstybė, kadangi parduodamos slapta įvežtos prekės, už kurias nėra sumokėti mokesčiai“, - sakė ekonomistas.

Pasak jo, toks požiūris labiau būdingas mūsų regiono šalims, nes išsivysčiusios Vakarų valstybės suka kiek kitu keliu.

„Net ir turtingesni Vakarų šalių gyventojai, galvodami apie supančios aplinkos išsaugojimą, vis daugiau dėmesio skiria ne tam, ką perka, o kiek. Jie taip nebesivaiko madų, vakariečiams atrodo normalu pirkti dėvėtus drabužius, o kai norisi įsigyti kažką naujesnio ar brangesnio, žiūrima, kad nebūtų prisipirkta per daug. Galbūt šioms tendencijoms pasiekus Lietuvą, kitaip į perkamus daiktus pradėtų žiūrėti ir mūsų tautiečiai“, - galimus pokyčius prognozavo N.Mačiulis.

Bandoma spręsti nuo kito galo?

Teisininko Mažvydo Misiūno teigimu, pastaraisiais metais iš Kinijos ar gretimų Azijos regionų atkeliaujančios klastotės, nors ir išlieka pigios, yra aukštos kokybės. Todėl paprastam pirkėjui ar net turgaus prekeiviui atskirti ją nuo originalo faktiškai nėra įmanoma.

„Prieš dvidešimt metų pasitaikydavo visokių gaminių, tačiau dabar rinkai tiekiamos padirbtos kokybiškos prekės. Klastotę nuo originalo atskirti labai sunku. Dideli prekybos centrai gali samdyti jas tikrinančius ekspertus. Legaliai prekes iš tarpininkų įsigyjančiam, vietą prekybai išsiperkančiam ir už viską mokesčius mokančiam turgaus prekeiviui tai yra per didelė prabanga. Visgi, nepaisant to, siekiama bausti būtent jį“, - pastebėjimais dalinosi teisininkas.

Jis buvo įsitikinęs, kad, norint išspręsti klastočių rinkoje klausimą, pirmiausia būtina susitvarkyti su korupcija.

„Didelio masto kontrabanda neįmanoma be atsakingų pareigūnų palaiminimo. Klastotės į rinką patenka būtent taip, nes neteko girdėti, kad Lietuvoje būtų likviduotas didelis pogrindinis žinomų prekių ženklų gamybos fabrikas. Pareigūnams „nepastebint“, padirbtos prekės įvežamos į šalį, o tada jau legaliai, kiek šiuo atveju įmanoma, keliauja pas perpardavinėtojus. Prekybininkai ir pirkėjai yra paskutinė sistemos grandis, bet jie nėra ekspertai, tad suversti atsakomybę jiems, kas pastaraisiais metais ypač aktyviai daroma, nėra teisinga. Pirmiausia baudžiami turėtų būti tie, kurie leidžia nelegalioms prekėms patekti į rinką, o tuomet jau būtų galima kalbėti ir apie kitų asmenų atsakomybę“, - situaciją apibendrino M.Misiūnas.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kiek ekstremalios situacijos metu reikėtų kelti atlyginimus medicinos darbuotojams?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokios šiuo metu apribotos veiklos jums labiausiai trūksta?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1 -2 C

+1 +3 C

 

+3 +5 C

 +3 +6 C

+6 +7 C

 

+6 +8 C

1-6 m/s

1-6 m/s

 

2-7 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.0956 PLN - 4.5506
RUB - 85.9486 CHF - 1.0585
GBP - 0.8864 NOK - 11.5100

Nuorodos