Klastotės naikinamos

Muitinės departamento atstovė Indrė Ramanavičienė patikslino, kad tais atvejais, kai atliekamas iš trečiųjų (ne Europos Sąjungos) šalių gabenamų prekių patikrinimas ir kyla įtarimas, jog jos gali būti pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, prekės sulaikomos. Tuomet informuojamas galimas intelektinės nuosavybės teisių turėtojas, kuris įvertinęs pateiktų prekių nuotraukas, kartais ir pačių prekių pavyzdžius, pateikia išvadą dėl šių prekių originalumo.

„Jei nustatoma, kad prekės yra pagamintos pažeidžiant teises, jos sunaikinamos. Jeigu prekės buvo gabenamos komerciniais tikslais, jas gabenusiam asmeniui skiriama bauda“, - sakė departamento atstovė.

I.Ramanavičienė patikslino, kad, kilus įtarimų dėl klastojimo, muitininkai sulaiko ir nemažai smulkių, fizinių asmenų siunčiamų siuntų, net jei siuntoje būna viena arba keli vienetai prekių. Susikaupus didesniam klastočių kiekiui, jos taip pat yra sunaikinamos.

Gryna vagystė

Ekonomistas Nerijus Mačiulis klastotes buvo linkęs tapatinti su vagyste.

„Kontrabandinių, nelegalių prekių vartojimas - viena iš šešėlinės ekonomikos formų. Siekdami kažką įsigyti pigiau, žmonės nesusimąsto, kad jie savotiškai prisideda prie vagystės. Šiuo atveju pajamų už savo vardo naudojimą negauna vieno ar kito prekių ženklo teisių turėtojai, apvagiama ir valstybė, kadangi parduodamos slapta įvežtos prekės, už kurias nėra sumokėti mokesčiai“, - sakė ekonomistas.

Pasak jo, toks požiūris labiau būdingas mūsų regiono šalims, nes išsivysčiusios Vakarų valstybės suka kiek kitu keliu.

„Net ir turtingesni Vakarų šalių gyventojai, galvodami apie supančios aplinkos išsaugojimą, vis daugiau dėmesio skiria ne tam, ką perka, o kiek. Jie taip nebesivaiko madų, vakariečiams atrodo normalu pirkti dėvėtus drabužius, o kai norisi įsigyti kažką naujesnio ar brangesnio, žiūrima, kad nebūtų prisipirkta per daug. Galbūt šioms tendencijoms pasiekus Lietuvą, kitaip į perkamus daiktus pradėtų žiūrėti ir mūsų tautiečiai“, - galimus pokyčius prognozavo N.Mačiulis.

Bandoma spręsti nuo kito galo?

Teisininko Mažvydo Misiūno teigimu, pastaraisiais metais iš Kinijos ar gretimų Azijos regionų atkeliaujančios klastotės, nors ir išlieka pigios, yra aukštos kokybės. Todėl paprastam pirkėjui ar net turgaus prekeiviui atskirti ją nuo originalo faktiškai nėra įmanoma.

„Prieš dvidešimt metų pasitaikydavo visokių gaminių, tačiau dabar rinkai tiekiamos padirbtos kokybiškos prekės. Klastotę nuo originalo atskirti labai sunku. Dideli prekybos centrai gali samdyti jas tikrinančius ekspertus. Legaliai prekes iš tarpininkų įsigyjančiam, vietą prekybai išsiperkančiam ir už viską mokesčius mokančiam turgaus prekeiviui tai yra per didelė prabanga. Visgi, nepaisant to, siekiama bausti būtent jį“, - pastebėjimais dalinosi teisininkas.

Jis buvo įsitikinęs, kad, norint išspręsti klastočių rinkoje klausimą, pirmiausia būtina susitvarkyti su korupcija.

„Didelio masto kontrabanda neįmanoma be atsakingų pareigūnų palaiminimo. Klastotės į rinką patenka būtent taip, nes neteko girdėti, kad Lietuvoje būtų likviduotas didelis pogrindinis žinomų prekių ženklų gamybos fabrikas. Pareigūnams „nepastebint“, padirbtos prekės įvežamos į šalį, o tada jau legaliai, kiek šiuo atveju įmanoma, keliauja pas perpardavinėtojus. Prekybininkai ir pirkėjai yra paskutinė sistemos grandis, bet jie nėra ekspertai, tad suversti atsakomybę jiems, kas pastaraisiais metais ypač aktyviai daroma, nėra teisinga. Pirmiausia baudžiami turėtų būti tie, kurie leidžia nelegalioms prekėms patekti į rinką, o tuomet jau būtų galima kalbėti ir apie kitų asmenų atsakomybę“, - situaciją apibendrino M.Misiūnas.