Trečiadienį į Panevėžio apygardos teismą iš įvairių šalies miestų rajonų suvažiavo 15 nuo norvegiško DNB banko nukentėjusių asmenų. Jie bando nusikratyti bankininkų užkrautos nuostolių kupros, kuri, asociacijos „Už teisingą bankininkystę“ žiniomis, gali siekti 11,5 mln. litų.
Panevėžio apygardos teismas po kelių mėnesių pertraukos uždarame posėdyje toliau nagrinėjo DNB banko klientų ieškinius prieš keletą metų juos suvedžiojusiai norvegiškai kredito įstaigai. Žmonės tikisi, kad bankas atlygins nuostolius, kuriuos jie patyrė 2007-2008 metais susigundę įsigyti su akcijomis susietų obligacijų.
Schema, panaši į...
Nukentėjusiųjų pozicija labai aiški: bankas, jiems siūlydamas savo produktą, neinformavo tinkamai apie galimas pasekmes, neįspėjo, kad perkant obligacijas galima ne tik uždirbti, bet ir pralošti. Maža to, klientai buvo tikinami, kad jų investicijoms nėra jokios rizikos, o pelnas - garantuotas.
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys sako, kad su banku bylinėtis ryžosi ne visi nukentėjusieji. Vieni tiesos bando siekti pavieniui, kiti susivieniję į grupes. Kai kas iš nukentėjusiųjų jau nuleido rankas, nes bylinėtis taip pat reikalingi pinigai.
Ieškovų pasakojimai, kokiais būdais jie užkibo ant finansinės DNB meškerės, panėšėja į tipišką sukčiavimo schemą. Tačiau asociacijos direktorius K.Kupšys nelinkęs bankininkų elgesio vadinti sukčiavimu. Sako nenorintis tikėti, kad bankas specialiai būtų kūręs tokią schemą.
„Galbūt tai neatsargumas, galbūt tai yra nežinojimas. Aš prilyginčiau tai žmonėms, kuriuos, dar nemokančius vairuoti, tiesiog išleido į gatves su automobiliu ir dar pasiūlė pavėžėti 600 žmonių. Jie paspaudė ir nuvažiavo truputį ne ten“, - vaizdžiai kalbėjo K.Kupšys.
Ne vienam žmogui, pasidavusiam tuometinio „DNB Nord“ banko vilionėms ir už paskolą užstačiusiam įvairų nekilnojamąjį turtą, iškilo grėsmė netekti stogo virš galvos.
Visi buvo išskirtiniai klientai
Kaunietis Saulius Kirsnauskas „Respublikai“ papasakojo savo istoriją, po kuria galėtų pasirašyti daugelis dabar teismų duris varstančių ieškovų. Skirtumas tik tas, kad ponas Saulius netenka žemės, o kiti - net stogo virš galvos.
Apie galimybes praturtėti S.Kirsnauskas teigia sužinojęs iš kaimynės. Susižavėjęs plačiai ištrimituotu viliojančiu kvietimu „įdarbinti“ nekilnojamąjį turtą, kuris neduoda jokios naudos, ponas Saulius su bendraturte įsiprašė audiencijos pas tuomet „DNB Nord“ besivadinusio banko Kauno verslo regiono vadovą Algimantą Stasį Anužį.
Pasakę, kad turi žemės, kurios Kauno plėtra greitai nepasieks, investuotojai sužinojo, kad ji gali būti kaip užstatas gauti paskolą.
„Jis (Anužis - red. past.) paskambino kažkur ir liepė nueiti į kitą kabinetą. Ten mus pasitiko vyriškis ir dvi merginos. Pasakėme, kad norime apčiuopiamesnės informacijos. Kadangi skambutis buvo iš antro aukšto, tai mums, sakė jie, labai pasisekė, kad esame čia. Ir kad esame „vipiniai“ klientai, - S.Kirs-nauskas neslėpė, kad toks „pripažinimas“ juos užliūliavo. - Mums paaiškino, kad yra toks investicinis fondas. Šimtu procentų fondą valdys banko žmonės, jie matys, jie dėlios pinigus ten, kur naudinga. Mums suteikė paskolą, kurios mes nematėme, už tą paskolą nupirko obligacijas, jas investavo, o po trejų metų paaiškėjo, kad užaugusi skola lygi mūsų užstatytam turtui. Jie davė trigubai didesnę paskolą nei mūsų įvertintas turtas. Šiuo metu trečdalis paskolos atitinka palūkanas. Dabar bankas reikalauja sumokėti apie 150 tūkst. litų palūkanų už trejus metus, tada atiduos turtą. Žemė kaip gulėjo, taip ir guli, bet dabar ji yra banko. O jeigu mes nesutinkame sumokėti, jie pasiima turtą, parduoda per varžytines ir, ko gero, iškelia kitą ieškinį“.
S.Kirsnauskas sakė, kad dar beįsisiūbuojant skandalui su bendraturte vėl buvo nuėję pas A.S.Anužį -
šis vėl nusiuntė „pas mergaites“. O šios esą nustebusios, ko tie investuotojai nori, negi nemato, kad visame pasaulyje krizė.
Jie dar bandė klausti, gal ką reikėtų sugalvoti, gal bankas ką nors siūlytų. „Susimokėkite ir investuokite į kitus fondus“, - tvirtina išgirdęs kaunietis. - Taip tik „Sekundės“ bankas apgaudinėjo“.
Bankas pralaimi 6:1
Asociacijos vadovas K.Kupšys sako, kad nėra jokios paslapties, kodėl piliečiai pasidavė tokiai bankininkų agitacijai. Esą DNB banko darbuotojai sukurdavo jiems tokią psichologinę situaciją, kad žmonės pasijusdavo dalyvaujantys ypatingame investicijų projekte išrinktiesiems.
„Jeigu nepasirašysite per 10 minučių, prarasite galimybę uždirbti gerus pinigus. Esmė tokia. Įsivaizduokite, kokia buvo psichologinė aplinka, kai buvo siūlomas tas projektas“, - aiškina K.Kupšys.
Pasak jo, į tokias žabangas pakliuvo ir verslininkai, ir bedarbiai, yra ir namų šeimininkių. Vieni prarado 20 tūkst., tačiau esama ir tokių, kurių nuostoliai skaičiuojami ne vienu milijonu.
Kai kas, tvirtina K.Kupšys, neįstengęs išsivaduoti iš šių pinklių, gali prarasti ir stogą virš galvos.
„Pernai buvo persilaužimo metai. Buvo laimėtos, kiek žinome, šešios bylos. Kalbant futbolo terminais, rezultatas būtų 6:1, - teismų procesus sekantis asociacijos direktorius negalėjo pasakyti, kodėl viena byla baigėsi nesėkme. - Pavienis pilietis pralaimėjo pirmoje instancijoje, jis nurijo tą piliulę ir nutarė nesiskųsti. Gal pavargo, be to, reikia pinigų - mokėti žyminį mokestį, mokėti advokatui. O suma jo buvo nemaža, gal keli šimtai tūkstančių“.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
