Kosminė šilumos kaina, arba kaip Vilniaus valdžia visus pavers skolininkais

Vilniaus savivaldybės vicemeras Valdas Benkunskas pripažįsta, kad kol kas galima kalbėti tik apie spalį ir lapkritį, nes žinomos kainos, už kiek šilumos tiekėjas pirks gamtines dujas. Manoma, kad, atėjus žiemai ir didėjant gamtinių dujų poreikiui, šilumos kainos dar labiau brangs. Tai priklausys ir nuo to, ar ateinanti žiema bus labai šalta.

Tačiau vilniečiai raginami neišsigąsti. Mat kiekvieną šildymo sezono mėnesį galės apmokėti tik 35 proc. tikrosios šildymo kainos. Anot V.Benkunsko, jei pernai vilnietis už šildymą per mėnesį mokėjo 100 Eur, tai dabar mokės 135 Eur. O pasibaigus šildymo sezonui, susidariusią skolą galės grąžinti trimis būdais:

grąžinti visą skolą iškart kaip „tryliktąją sąskaitą";

išmokėti skolą per penkis šiltojo sezono mėnesius;

išmokėti skolą per trejus metus.

Tad dviem atvejais vilnietis, kuris anksčiau neturėjo jokių skolų, dabar turės į jas „lįsti". Penkiems mėnesiams ar net trejiems metams. Ir tai dar gali būti ne pabaiga, nes kitąmet žemų kainų irgi niekas nežada. Nors įsiskolinęs varguolis pensininkas per tiek laiko gali numirti. Vien dėl emocinės įtampos, kad sąžiningą mokėtoją „užvirto" netikėta skola. Vilniečiai, pasibaigus šildymo sezonui, su „Vilniaus šilumos tinklais" galės individualiai suderinti, kuriuo iš trijų būdų jiems bus priimtiniausia atsiskaityti su šilumos tiekėju.

„Mes negalime pasakyti, kokia bus galutinė šildymo suma po šildymo sezono, nes dar nežinome, kokia situacija bus šalčiausiais metų mėnesiais, kai dujų reikės daugiausiai, ir kokia bus jų kaina", - aiškino V.Benkunskas.

Kol kas kainos vis kyla

Kaip bebūtų, kol kas Europoje, vėliau atgaivinusioje gamybą nei Azija, jaučiamas didžiulis gamtinių dujų trūkumas. Nes dujų tiekėjai parduoda šią žaliavą Azijai. Europos talpyklos - apytuštės. O kai dujų poreikis gerokai viršija jų pasiūlą, gamtinių dujų kainos tik kyla. Dar prieš savaitę Vokietijoje ir Olandijoje už vieną megavatvalandę (MWh) mokėta 70 Eur, o šiomis dienomis - jau 76 Eur už MWh. „GET Baltic" biržoje, kuriai priklauso Baltijos šalys ir Suomija, vienos MWh kaina pakilo iki 40,59 Eur.

„Vilniaus šilumos tinklų" centralizuotai tiekiamos šilumos kainą sudaro keturios dalys - pastovi dedamoji, kintamoji dedamoji, papildoma dedamoji ir 9 proc. PVM.

Šiemet spalį vilniečiai mokės 6,01 ct už vieną kilovatvalandę (kwh). (Tuo metu kauniečiai - tik 3,62 už kwh.) Vilniečių šilumos kainą sudaro 0,94 ct už pastovią dedamąją, 4,67 ct už kintamą dedamąją, minus 0,10 ct už papildomą dedamąją ir 0,50 ct už PVM.

Pernai spalį vilniečiai už centralizuotai tiekiamą šilumą mokėjo tik 3,40 ct už kilovatvalandę. Pastovi dedamoji buvo tokia pati kaip šiemet, tačiau kintamoji dedamoji kur kas mažesnė - tik 2,13 ct už kilovatvalandę. Nes į kintamąją dedamąją įskaičiuota gamtinių dujų kaina. O ji pernai visoje Europoje buvo rekordiškai maža.

Užpernai spalį vilniečiai mokėjo už centralizuotai tiekiamos šilumos kainą 4,27 ct už kilovatvalandę. Nes 2019 m. spalį gamtinės dujos buvo brangesnės nei 2020 m. spalį. Todėl atitinkamai padidėjo kainos kintamoji dedamoji. Tačiau „Vilniaus šilumos tinklų" pastovi dedamoji (0,94 ct už kilovatvalandę) jau daug metų nekinta. Esą tai atspindi įmonės poziciją ir požiūrį į savo klientus. 76 proc. sąskaitos, pateiktos gyventojams už šildymą, sudaro kuro kainos ir tik 16 proc. - kitos sąnaudos: remontai, darbuotojų atlyginimai ir t.t.

Padaugėjo kompensacijų prašytojų

Tai, jog vilniečius jau gąsdina išaugusios kainos už šildymą, pastebėjo ir Karoliniškių seniūnijos seniūnas Tomas Lilas:

„Mikrorajone gyvena apie 30 tūkst. gyventojų. Sunku pasakyti, kokia kiekvieno jų finansinė padėtis, bet manau, kad daugiabutės Karoliniškės mažai kuo skiriasi nuo Lazdynų ar Viršuliškių mikrorajonų. Gal tik Justiniškės jaunesnės.

O ką darysi su padidėjusiomis šildymo kainomis? Žmonės turės išgyventi, matyt. Tik asmeniškai pastebiu, kad daugėja žmonių, kurie telefonu teiraujasi apie kompensacijas už šildymą. Šiemet tokių interesantų labai padaugėjo. Žmonės ir į seniūniją užsuka, nes čia anksčiau veikė socialinių išmokų skyrius, kuris dabar perkeltas į Kauno g. 3. Jau kelerius metus nebuvo tiek daug žmonių, besikreipiančių dėl kompensacijų už šilumą. Jų tikrai gerokai padaugėjo. Daugiausiai tai vyresnio amžiaus žmonės. Jauni - nebent visiškai socialiai apleisti, bet dažniausiai kreipiasi pensininkai. Matyt, mažas pensijas gauna ir gyvena vieniši.

Bet nejau pabrangęs šildymas vien Vilniaus problema? Visame pasaulyje pabrango žaliava, iš ko šildomasi. Duok Dieve, kad bent žiema nebūtų labai šalta. Suprantu žmonių nerimą, nuogąstavimus ir dėl „kovido", ir dėl pabrangusio šildymo, bet nenorėčiau tikėti, kad šildymas pabrangs taip drastiškai. Gal tiek daug nepabrangs?.."

Yra anomalija, nėra jėgainės

„Vilniaus šilumos tinklų" direktorius Gerimantas Bakanas spaudos konferencijoje sakė, kad dujų kaina šiemet visiškai anomali:

„Jeigu standartinė šilumos kaina turi būti, įvertinus savikainą, 20-25 eurai už megavatvalandę, biržose kaina vyrauja apie 100 eurų. Tai yra keturis kartus didesnė kaina. Istorijoje nėra buvę tokių kainų."

Anot G.Bakano, iki šiol pati didžiausia gamtinių dujų kaina buvo 2012 m. Tada už megavatvalandę mokėta 34 Eur. Antra priežastis, kaip sakė G.Bakanas, ir biokuras, palyginus su praėjusiais metais, pabrango du kartus. G.Bakanas priminė, jog pavyzdžiu rodomas Kaunas, tačiau jei Vilnius būtų laiku pasistatęs kogeneracinę jėgainę, tai šildymui 90 proc. naudotų biokurą, o gamtinių dujų dalis sudarytų tik 10 proc. Dabar žiemą biokuro naudojama 60 proc., o dujų - 40 proc. Tiesa, ne šildymo sezono metu karštas vanduo vilniečiams šildomas tik biokuru.

Kiek šildymo kaina priklauso nuo namo renovacijos? G.Bakanas pateikė standartinio 50 kv. m buto pavyzdį. Jei daugiabutis renovuotas, toks butas moka už šildymą 22 Eur per mėnesį, o nerenovuotame name esantis toks pats butas - arti 38 Eur. Taigi išvada - reikia spartinti daugiabučių renovaciją.

Komentuoja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Žilvinas ŠILGALIS:

Iš tikrųjų, kai vilniečiai gaus sąskaitas su šildymo kainomis, visko gali atsitikti. Gali kilti ir socialinių neramumų, juk šildymo kaina didėja apie 60 proc. ir tai dar ne pabaiga.

Visuomenė tikrai gali pasipiktinti, kad šildymo kainos kyla, o „Vilniaus šilumos tinklų" vadovas gauna 12 tūkst. eurų algą. Privačiame sektoriuje tai būtų sunkiai suvokiama.

Šildymo kainos padidėjimo klausimas nėra toks paprastas. Ne tik savivaldybė, bet ir šalies valdžia nieko nedarė, kad tokios situacijos išvengtume. Dabar kaltina tik europinės dujų rinkos kainas. Esą patys mes nekalti. Betgi Europos Sąjungos parama buvo skirta alternatyviųjų energetikos šaltinių plėtrai. Tie resursai nebuvo pakankamai išnaudoti.

Sunku pasakyti skaičiais, kiek vilniečių po šio šildymo sezono dar labiau nuskurs, bet pinigai nėra tas dalykas, kurį galima nusipiešti. Nuskurdusių vilniečių bus dar daugiau. Bus įsiskolinimų už šildymą, bus bankrotų, daugės benamių ir taip toliau.