Prieš kelias dienas Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) iškilmingai pranešė, kad penkis Lietuvoje kuriamus integruotus mokslo, studijų ir verslo centrus, vadinamuosius slėnius, stebės ir juos konsultuos tarptautinį konkursą laimėjęs Belgijos “Technopolis Consulting Group” ir mūsų šalyje veikiančios UAB “Ernst & Young Baltic” konsorciumas. Per ketverius metus Lietuva konsultantams atseikės net 6,3 mln. litų. “Respublikos” kalbinti ekspertai tvirtina, kad tai - dar vienas pinigų išmetimas į balą.
Tikslai - abstrakčios frazės
Sutarčiai solidumo turėtų suteikti tai, kad ją savo parašu patvirtino pats švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. ŠMM koordinuoja Vyriausybės patvirtintų slėnių plėtros programų kūrimą ir įgyvendinimą.
Kaip įprasta, sutarties detalės su “Technopolis Consulting Group” ir “Ernst & Young Baltic” plačiajai visuomenei nėra prieinamos. Valdininkai pasiteisintų - tai komercinė paslaptis. Todėl apsiribojama tik abstrakčiomis frazėmis, ką tarptautiniai konsultantai už apvalią sumelę rengiasi nuveikti.
Pasirodo, tarp svarbiausių stebėsenos grupės sudarymo tikslų - prižiūrėti, ar efektyviai naudojamos slėniams skirtos lėšos, reguliariai pateikti slėnių projektų įgyvendinimo vertinimą, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas.
Lyg apsidrausdami ŠMM valdininkai pabrėžė, kad šiandien aktyvią konsultavimo veiklą pradėjusių tarptautinių konsultantų darbo rezultatai bus matomi praėjus nemažai laiko.
“Kai kas nors klausia, kokie bus slėniai, kada pamatysime jų veiklos rezultatus, atsakome - ne anksčiau kaip po ketverių metų”, - tvirtino švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
Triukšmo daug, rezultato kol kas nėra
Mokslo, studijų ir verslo slėnių kūrimo iniciatorė prieš pustrečių metų buvo Gedimino Kirkilo Vyriausybė. Tuomet slėniams plėtoti buvo numatyta skirti apie 1 mlrd. 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Dabar įvardijama suma kur kas mažesnė - 800 mln. litų. Nors praėjo nemažai laiko, kalbant apie šiandieninę slėnių būseną vis dar tvirtinama, kad jie “kuriami”.
Kaip “Respubliką” informavo ŠMM, šiandien Lietuvoje kuriami 5 aukštųjų technologijų mazgai: “Jūrinis” Klaipėdoje, “Nemunas” ir “Santaka” Kaune, “Saulėtekis” ir “Santara” Vilniuje. Tvirtinama, kad dabar juose jau vykdoma 20 projektų. Jei tikėtume slėnių iniciatorių vizijomis, kada nors ateityje tam tikrose Lietuvos didžiųjų miestų vietose turėtų įsikurti ištisi aukštųjų technologijų parkai, kur mokslas, gamyba ir kadrų rengimas žengtų koja kojon. Slėniuose būtų plėtojamos aukštosios technologijos - nuo nanotechnologijų iki lazerių ar mažai kam girdėtos mechatronikos. Kitados ketinimus dalyvauti slėnių veikloje yra pareiškusios daugybė Lietuvos bendrovių.
“Kai slėniai buvo kuriami, jautėme nemažą judėjimą. Dabar sunku net pasakyti, kas ten daroma. Nei į mūsų įmones, nei į aukštąsias mokyklas dėl dalyvavimo slėnių veikloje jau niekas senų seniausiai nesikreipė”, - nelinksmą naujieną “Respublikai” pranešė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
Priedanga pinigams plauti?
S.Besagirską išties stebina užsienio kompanijų samdymas tuo metu, kai yra savų profesionalių konsultantų. “Norint įvertinti, ar konsultantai iš užsienio bus naudingi, pirmiausiai reikia žinoti, kokiu tikslu jie nusamdyti. Tačiau ligšiolinė patirtis rodo, kad svetimšalių samdymas Lietuvai duoda mažai naudos. Pavyzdžiui, 2009-aisiais ta pati “Ernst & Young” už pusę milijono kūrė mūsų valstybės ekonominio gaivinimo strategiją. Išnagrinėjęs ją vienas arabų šalyse dirbantis lietuvis konsultantas tvirtino, kad daug geresnę būtų sukūręs už 5000 litų”, - prisiminė LPK atstovas.
“Man keista, kai užsienio kompanijos samdomos konsultuoti mūsų šalyje, kuri turi savo specifiką ir ją išmanančių gerų savų konsultantų. Tai, kad kompanija ne lietuvių, automatiškai nereiškia, jog ji suteiks aukštos kokybės konsultacijas. Tam tikruose sluoksniuose netgi kalbama apie dar vieną, tamsųjį, konsultavimo verslo aspektą. Esą per užsienio kompanijas lengviau plauti valstybės pinigus, nes į Šveicarijos ar kitus bankus pervestas sumas sunkiau susekti teisėsaugai. Aišku, šitaip kalbėdamas neturiu omenyje konkretaus “Ernst & Young” ir “Technopolis Consulting Group” atvejo”, - dėstė S.Besagirskas.
Tačiau jis abejojo, ar ŠMM nusamdytas konsorciumas sugebės atgaivinti slėnius. Abejojo tuo ir kitas “Respublikos” pašnekovas - LPK viceprezidentas Mykolas Aleliūnas. “Slėniams pirmiausia reikia iniciatyvaus, apsukraus, landaus, savo darbą gerai išmanančio vadovo, tik tuomet jie turės perspektyvą”, - sakė M.Aleliūnas.
Faktai
Pastaruoju laiku Lietuvą yra konsultavusios ne viena užsienio konsultacijų bendrovė, kurių darbo galutinis rezultatas virto ar dar virsta šnipštu. Pavyzdžiui, naujos Visagino atominės elektrinės verslo modelį kūrė ir strateginio investuotojo jėgainei statyti ieškojo tarptautinio konsorciumo, vadovaujamo investicijų banko “N.M.Rothschild & Sons”, konsultantai. Jų darbas Lietuvos mokesčių mokėtojams kainavo nuo 5,17 mln. iki 12,07 mln. litų. Rezultatas - šiandien atominė energetika beveik sužlugdyta.
Dainiaus Kreivio vadovaujama Ūkio ministerija, kurdama valstybinių įmonių valdymo modelį “Visuomis”, į pagalbą pasitelkė švedų konsultacinę bendrovę “Detter&Co”. Jos paslaugos kainavo kukliau - 100 tūkst. litų, tačiau rezultatas tas pats - apie “įmonę virš įmonių” šiandien niekas nebekalba.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
