Sukėlė sumaištį

Vienas naujausių KT išaiškinimų, paskelbtas pernai lapkričio 3-iąją, jau sukėlė chaosą. Mat išaiškinta, kad einamaisiais biudžetiniais metais nepanaudotos kai kurių programų ir fondų lėšos turi būti grąžinamos į valstybės biudžetą. Vien dėl šio išaiškinimo šiemet kultūra gali netekti apie 5,5 mln. eurų.

„Iki šiol nepanaudotos lėšos likdavo Lietuvos kultūros tarybos sąskaitoje, kaip yra numatyta įstatyme ir kuris pripažintas antikonstituciniu. Pernai dėl pandemijos nepanaudoti 5,5 mln. eurų turėjo būti grąžinti į biudžetą", - „Vakaro žinioms" konstatavo Seimo kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.

Kultūros tarybos pirmininkė Daiva Urbanavičienė jam antrino, primindama, kad kultūros renginių organizatoriai dalį renginių dėl karantino pernai atšaukė ir perkėlė į šiuos metus. Kultūros taryba teigia, kad tokia galimybe jau pasinaudojo ne vienas kūrėjas, tačiau neaišku, ar nukelti projektai dėl KT išaiškinimo galės gauti valstybinę paramą.

„Jeigu mes sutinkame su projektų vykdytojais ir jiems padedame perkeldami renginius į kitus metus, tai, vadinasi, tie pinigai, kur buvo rezervuojami kitų metų biudžete tam, kad tie renginiai vyktų ne šiais metais - kitais, jie turės būti grąžinti. Tai yra visiškai neaiški situacija", - KT išaiškinimu pernai baisėjosi D.Urbanavičienė.

Dar vienas išaiškinimo nelogiškumas išlindo praėjusią savaitę Vyriausybei skirstant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas. Pasirodo, keliams tvarkyti šiemet bus skiriama mažiau nei pernai, nes KT uždraudė naudoti pernai nepanaudotus 24 mln. eurų.

Virš visų valdžių

Tokie KT veiksmai sukėlė didelę visuomenės veikėjų, teisininkų nuostabą ir nepasitenkinimą.

Eksparlamentaras, vienas iš buvusių STT vadovų Povilas Urbšys neabejoja, kad KT viršija savo įgaliojimus.

„KT vis labiau tampa valdžia, esančia virš visų valdžių. Jau nebeaišku, kur yra ribos, ką jis gali aiškinti ir kas yra ne jo reikalas. Tačiau jis pats jaučia galintis komentuoti išimtinai viską ir tie komentarai po to tampa Lietuvos teisės dalimi. KT nebeatsispiria pagundai būti visų šalies gyvenimo sričių reguliuotoju, tarsi jis geriausiai žinotų, kokia yra finansinė šalies situacija, kam reikėtų skirti valstybės biudžeto lėšas", - stebėjosi P.Urbšys.

Eksparlamentaras pastebėjo, kad net Seimas nebeturi teisės kvestionuoti, kur yra KT galių ribos.

„Kitaip tariant, KT pasiėmė absoliučias galias. Situacija tikrai nėra normali", - įsitikinęs P.Urbšys.

Laiko save neklystančiais

Su juo visiškai sutinka teisininkas prof. Alfonsas Vaišvila.

„KT aiškina tai, ko nėra Konstitucijoje. Pavyzdžiui, tai, ar galima neišnaudotas lėšas naudoti kitais metais. Jei tokie dalykai būtų įrašyti Konstitucijoje, ji būtų kelių šimtų lapų apimties, bet tokių smulkmenų ten nėra, tai - politinio susitarimo reikalas, todėl KT kišasi į politiką, nors turėtų aiškinti tik principinius klausimus", - akcentavo A.Vaišvila.

Profesorius piktinasi, kad KT nutarimai laikomi neginčytinais, niekas jų negali kvestionuoti, tarsi ten sėdi vien neklystantys žmonės. Tačiau, kaip primena A.Vaišvila, neretai dėl to paties KT išaiškinimo teisėjai balsuoja skirtingai, reiškia, kartais net patys KT teisėjai neretai abejoja Teismo sprendimais.

„Su demokratija tai nedera. Manau, kad Seimas turi teisę balsų dauguma taisyti kai kuriuos KT sprendimus - kad KT nebūtų virš valstybės, virš Tautos rinkto parlamento", - reziumavo
A.Vaišvila.

Interviu su profesoriumi Vytautu DAUJOČIU:

- KT jau kišasi ir į valstybės ūkinius, finansinius reikalus. Ar jis nepasisavino Vyriausybės funkcijų?

- Jau seniai KT kišasi į valstybės ūkinę veiklą ir savęs neberiboja. Neberiboja net ten, kur patiems teisėjams naudinga asmeniškai išaiškinti kokias nors nuostatas. Pavyzdžiui, dabar jau aišku, kad teisėjai gali užsiimti mokamomis studijomis, uždarbiauti papildomai ne tik iš pedagoginės veiklos. Išsiaiškino gal ne vien dėl to, kad užsidirbtų papildomai, bet ir todėl, kad toliau galėtų dirbti universitetuose, o pasibaigus kadencijai galėtų į juos grįžti. Tačiau tai ne kas kita, kaip savanaudiškumas.

O tas išaiškinimas, kad einamaisiais metais nepanaudotų pinigų negalima perkelti į ateinančius metus, tai jau iš viso yra perteklinis galios demonstravimas. Manau, kad tai ir tam tikras Dainiaus Žalimo (KT pirmininko - aut. past.) bandymas įgelti Sauliaus Skvernelio Vyriausybei, kuri pernai lapkritį dar dirbo. Tačiau įgeliant pastarajai sukelta problemų ir naujajai valdžiai.

- KT ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas yra susijęs su konstituciniu valdžių padalijimo principu, tačiau ar pats KT nepažeidžia šito principo, pasiimdamas kitų valdžių įgaliojimus?

- Pažeidė, ir ne kartą. KT jau tapo aukščiausiąja valdžia, kišasi visur, o jo sprendimai yra neskundžiami. KT tapo ir įstatymų leidėju, ir vykdomąja valdžią. Tai kur čia tas valdžių pasidalijimo principas, apie kurį taip kalba? KT funkcija - išaiškinti, ar tam tikri teisės aktai neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Tačiau KT kiekvieno nutarimo prirašo po keliasdešimt puslapių, juose daugybė dalykų visiškai nesusiję su Konstitucija, tačiau po nutarimo įsigaliojimo įgauna teisinę galią. Kitaip tariant, Konstitucija pakeičiama be Konstitucijos pataisų, kurias patvirtinti gali tik Seimas arba Tauta referendumu. Įgauna teisinę galią be tiesioginio Tautos sprendimo ar jos sprendimo per Tautos išrinktą Seimą. Kitaip tariant, KT prisiėmė įstatymų leidybos funkciją. Jau patys į priekį nustato, kokia turi būti teisė. Seimui belieka pasitraukti, nors demokratinėje valstybėje Tauta valstybės valdyme turi dalyvauti per parlamentą, o ne per KT. Kur čia demokratija, kai nerinkta grupuotė uzurpavo valdžią ir dirba savo klanui? Sovietinėje sistemoje panašiai elgėsi politbiurai.

- Galbūt sulauksime, kad KT išaiškins, jog ir 10 Dievo įstatymų prieštarauja Konstitucijai?

- Tai kad link to jau einame. KT jau yra išaiškinęs, kad visokios sodomijos yra normalu. Mūsų KT yra tarsi EŽTT filialas, aiškina net tą, ko nėra mūsų Konstitucijoje ir pritaria viskam, jei gauna tokį nurodymą iš tarptautinių institucijų. Jis - Europos federalizacijos įrankis. Kodėl KT tapo marionete? Nes kiekvienas teisėjas galvoja: jei paklusiu, „nesišakosiu", galbūt baigęs kadenciją gausiu šiltą vietą kokiame nors ES teisme, kur mokamos milžiniškos algos.