Konservatoriai pilietybę iš Margaritos Drobiazko siūlo atimti įstatymu

"Projektas parengtas atsižvelgiant į esamą Rusijos karo Ukrainoje situaciją ir grėsmę Lietuvai, taip pat visam regionui. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas numato pilietybės suteikimo, turint kitos valstybės pilietybę atvejus, tačiau suteiktos išimties tvarka pilietybės netekimo mechanizmai nėra pakankami ir neatliepia dabartinės geopolitinės situacijos. Suteikus pilietybę išimties tvarka, asmuo gali naudotis ne tik jos suteikiamomis privilegijomis, bet ir vykdyti pareigas.

Lietuvos valstybės saugumas ir jo užtikrinimas yra viena svarbiausių Lietuvos Respublikos piliečio pareigų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, šio projekto tikslas yra ištaisyti šiuo metu galiojančios Pilietybės įstatymo redakcijos reguliavimo trūkumus - patikslinti Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 24 straipsnio formuluotę, ir nedviprasmiškai įtvirtinti pilietybės netekimo atvejus, jeigu asmens veiksmai sukelia grėsmę Lietuvos, regiono ir valstybių sąjungininkių saugumui, o taip pat palaiko grėsmę keliančias valstybes", - aiškinamajame rašte dėsto projekto iniciatoriai Dalia Asanavičiūtė, Stasys Šedbaras, Andrius Vyšniauskas.

Šiuo metu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama:
1) atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus;
3) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais;
4) jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo;
5) įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę pateikus suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu;
6) paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių šiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta, grąžinta ar išsaugota.

Jei projektui pritartų Seimas, pilietybės būtų netenkama ir esant tokiai sąlygai: jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę įgijus išimties tvarka, asmeniui esant ir kitos valstybės piliečiu, atliekami veiksmai, keliantys grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir interesams, palaikoma valstybė, kelianti grėsmę Lietuvos ir kitų regiono valstybių ir valstybių sąjungininkių saugumui, pažeminus Lietuvos valstybės vardą.

Primename, kad antradienį šokių ant ledo pora M.Drobiazko ir Povilas Vanagas pasirodė Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmonos, olimpinės čempionės Tatjanos Navkos Sočyje rengtame ledo šou. Sužinojus apie šiuos ketinimus, viešojoje erdvėje iškilo siūlymas spręsti dėl Lietuvos pilietybės M. Drobiazko atėmimo.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S.Šedbaras iškart pareiškė, kad Lietuvos pilietybė M.Drobiazko buvo suteikta kaip dovana, o ją, pažymėjo politikas, galima atsiimti. Ypač, kaip akcentavo S.Šedbaras, jei Lietuvos pilietybę gavusio asmens veiksmai niekaip nedera su šaliai ypač svarbiais principais.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė dekretą, kuriuo išbraukė ledo čiuožėjų porą M. Drobiazko ir P.Vanagą iš apdovanotųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu sąrašo, pažeminus apdovanotojo vardą. M.Drobiazko ir P.Vanagui Lietuvos valstybės apdovanojimai įteikti 2000 m.

G.Nausėda taip pat paragino inicijuoti teisės aktų pakeitimus dėl pilietybės atėmimo išimties tvarka. „Margarita Drobiazko 1993 m. išimties tvarka įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę. Dabartiniame kontekste tai atrodo kaip apgailėtinas farsas. Įstatymai nenumato reverso - pilietybės atėmimo išimties tvarka už Lietuvos vardo suteršimą? Vadinasi, turime inicijuoti teisės aktų pakeitimus. Demokratija privalo mokėti gintis, kitaip tai - nebe demokratija", - feisbuke rašė šalies vadovas.

Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko (1992 m.). Eltos archyvo nuotr.

„Neabejoju, kad šokių ant ledo pora buvo puikūs sportininkai, tačiau nuopelnus Lietuvos valstybei, už kuriuos buvo įvertinti dar 2000 metais, jie nutrynė cinišku poelgiu dalyvauti komerciniame renginyje Sočyje tuo metu, kai Ukrainos karo verpetuose liejasi nekaltų žmonių kraujas. Geriausiu atveju tai - politinis vištakumas, blogiausiu - spjūvis nukautų kūdikių, vaikų, moterų ir senelių atminimui", - pridūrė G.Nausėda.