Konkurencijos taryba: mums nereikia lėktuvų, „bairaktarų“, mums reikia pilotų

Š.Keserauskas savo pasisakymą padalino į tris dalis: ką Konkurencijos taryba gali; ko negali; ko trūksta, kad galėtų dirbti geriau.

Pasak jo, Lietuvoje veikia rinkos ekonomika, todėl dauguma kainų nėra tiesiogiai reguliuojamos. Svarbiausia yra išsaugoti konkurenciją be suvaržymų, nes būtent jie esą daugiausiai ir kelia kainas. Tiesa, kaip akcentavo šnekėtojas, kai kurie suvaržymai yra būtini: pavyzdžiui, benzinas su švinu būtų pigesnis, tačiau švinas uždraustas dėl gamtosauginių reikalavimų.

Konkurencijos taryba tiria kelių tipų suvaržymus. Visų pirma - kartelinius susitarimus, nes jie kone labiausiai didina kainas. Š.Keserauskas priminė kelis atvejus. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus vairavimo mokyklos susitarė kelti kainas - pakėlė maždaug 100 eurų. Tačiau vos pradėjus tyrimą kainos grįžo į buvusį lygį. Taip pat buvo atvejis, kai kelios įmonės nusprendė tarpusavyje nekonkuruoti 101-ame viešajame pirkime dėl maisto tiekimo mokyklose, vaikų darželiuose, slaugos namuose.

„Įsikišome, identifikavome, nubaudėme", - konstatavo Š.Keserauskas, pridurdamas, kad baudų skirta už maždaug 13 mln. eurų, jau beveik visos sumokėtos, tik viena įmonė sprendimą ginčija.

Jis priminė ir atvejį, kai „Maxima" ir „Mantinga" - platintojas ir tiekėjas - susitarė, kad kainos lentynose nebūtų nuleidžiamos žemiau tam tikro lygio.

„Tiriame ir dominuojančių rinkoje ūkio subjektų veiksmus“, - dar vieną tyrimų grupę įvardijo pranešėjas, primindamas, kad taryba buvo surinkusi medžiagą apie Lietuvos paštą bei „Swedbank", tačiau tyrimą nutraukė mainais už jų įsipareigojimą panaikinti nustatytas blogybes.

Anot Š.Keserausko, institucija tiria ir viešojo administravimo subjektus. Pavyzdžiui nustatyta, kad Teisingumo ministerija pažeidė Konkurencijos įstatymą, nes nustatė notarų veiksmų įkainių grindis, žemiau kurių nebūtų galima nuleisti kainų. Tiesa, sprendimas apskųstas teismui. Jis taip pat pasigyrė, kad tarnyba neleido susijungti prekybos tinklams „Iki" bei „Rimi", nes nuo to taip pat būtų nukentėjusi konkurencija.

„Konkurencijos taryba negali tiesiogiai sureguliuoti kainų ir daryti tiesioginį greitą poveikį infliacijai", - apie tai, ko įstaiga negali, kalbėjo Š.Keserauskas, pridurdamas, kad dažnai sulaukia priekaištų, kodėl nežaboja infliacijos. Pasak jo, Konkurencijos taryboje taip pat dirba žmonės, kurie jaučia infliacijos pasekmes, todėl, jei turėtų svertų, tikrai pasiduotų pagundai infliaciją žaboti. Š.Keserausko teigimu, infliacija - makroekonominis reiškinys, patenkantis į Lietuvos banko reguliavimo sritį.

Jis atsakė ir į trečią paties iškeltą klausimą - ko Konkurencijai trūksta.

„Konkurencijos tarybai netrūksta galių, jų mes turime labai daug, net daugiau nei kai kurių kitų ES valstybių konkurencijos tarybos", - akcentavo pranešėjas. Tačiau kartu jis pažymėjo, kad įstatymų leidėjai galėtų prisidėti prie tarybos galių didinimo. Pavyzdžiui, galėtų pakeisti Kriminalinės žvalgybos įstatymą, nustatydami, jog teisėsaugos pareigūnai, gavę kriminalinės žvalgybos informacijos apie kartelinį susitarimą, galėtų ją išslaptinti ir perduoti Konkurencijos tarybai.

Ko iš tikrųjų trūksta, Š.Keserauskas įvardino vaizdingai - dabar itin išpopuliarėjusiais kariniais terminais.

„Mums nereikia tankų, mums nereikia haubicų, mums nereikia lėktuvų, mums nereikia „bairaktarų". Mums reikia tankistų, artileristų, pilotų", - pareiškė jis.

Pasirodo, Konkurencijos taryboje aktyvų personalą sudaro tik apie 70 darbuotojų (nes dalis atostogauja, augina vaikus ir pan.), iš jų yra tik apie 50 ekspertų. To esą teužtenka per metus atlikti 10 tyrimų, įvertinti 20-30 įmonių susijungimų, atlikti 1 rinkos tyrimą, įvertinti apie 400 teisėkūros aktų.