2 nuotr.Organizacijos, pasisakančios už miškų išsaugojimą, tikina, kad Lietuvos miškų situacija tik blogėja, nes jo kertama daugiau, nei derėtų. Miškų savininkų atstovai atkerta, kad jokių blogybių miške nesidaro ir tik neišmanėliai gali taip manyti.
Pasak aplinkosaugininkų atstovės Virginijos Vingrienės, didžiausia problema, kad miškas tapęs komerciniu objektu. „Štai šalia Paluknio važiuojant Varėnos link buvo labai gražus miškelis, bet jau iškirstas. Mat išėjo toks teisės aktas, kad 20 metų mišką, užaugusį žemės ūkio paskirties žemėje, jau draudžiama kirsti. Tai miško savininkai masiškai tokius miškus kerta, kol dar nesuėjo 20 metų“, - kalbėjo ji.
V.Vingrienė aiškino, kad didelė problema, jog po pastarųjų Miškų įstatymo pakeitimų miško paskirties keitimo spektras išsiplėtė, ypač 2014 metais: „Miško paskirties keitimas tapo nebe reta išimtimi, kaip reikalauja Konstitucija, o plačiai paplitusiu reiškiniu, nes dabar miško paskirtį galima pakeisti net ir tuo atveju, kai norima valstybei svarbius projektus padaryti, pavyzdžiui, statyti įmonę, kuri užsiims didelės pridėtinės vertės eksporto prekių gamyba. Tas gąsdina“.
V.Vingrienė piktinosi, kad miškingiausioms šalyje savivaldybėms - Druskininkams ir Varėnai - leidžiama plėsti miesto teritoriją miškų sąskaita. Lietuviai gali džiaugtis, kad turime 33 proc. miškais apaugusios šalies teritorijos, tačiau tai nereiškia, kad miškus mes turime naikinti. V.Vingrienė atkreipė dėmesį, kad kasmet Lietuvoje iškertama 1 proc. miško ploto.
„Generalinės miškų urėdijos duomenimis, valstybiniuose miškuose trečdalis miškų kertama ne plynais kirtimais. Tačiau 2/3 visgi plyni. Plyni kirtimai dominuoja privačiuose miškuose, kurie užima net 40 proc. visų miškų teritorijos“, - kalbėjo aplinkosaugininkų atstovė.
V.Vingrienė teigė, jog Švedija, garsėjanti miškingumu, saugo savo miškus ir mieliau importuojasi iš kitų užsienio šalių. Išvežame savą medieną, užuot patys kažką gaminę, sukūrę darbo vietų. Pašnekovės nuomone, miškas, išaugęs Lietuvoje, turi būti ir perdirbtas čia į prekę, kurią būtų galima eksportuoti.
„Bijau, kad miško kirtimo amžius gali jaunėti. Turiu įtarimų, kad miško amžius būna ir pavėlinamas. Pamenu atvejį, kai žmogus sakė, jog savo vaikystėje pamena plyną lauką, o dabar ten pušis kaip šimtametes kerta (tokio amžiaus leidžiama kirsti), nors tam žmogui 80 metų“, - stebėjosi V.Vingrienė.
Algis GAIŽUTIS, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas:
- Jau ir į Kiniją eksportuojame medieną?
- Taip, jau ne vienus metus, kadangi Kinija, veždama konteineriais prekes į visą pasaulį, paskui juos turi susigrąžinti, kinai suinteresuoti užpildyti juos, tai vežasi medieną. Bet jau nebėra tokio eksporto intensyvumo kaip prieš pusantrų metų. Eksporto kiekiai mažėja.
- Eksportuojame medieną į Latviją, Lenkiją, Kiniją, Švediją, Vokietiją, Rusiją, Suomiją. Išeina, kad jas aprūpiname savo žaliava, paskui iš jų pačių brangiai perkame prekes. Ar ne geriau pas save gaminti?
- Lietuva ir taip daug gamina, daug pridėtinės vertės sukurta, pramonė prisitaikė prie nedidelės medienos pasiūlos.
Pavyzdžiui, Latvijoje įsisteigė daug lentpjūvių, mažiau baldininkų, o Lietuvoje baldininkai labai išsiplėtojo.
Medienos pramonė prisideda prie teigiamo medienos balanso, tarpusavyje vyksta prekyba su regionais, pavyzdžiui, šiaurinė Lietuva veža medieną į Latviją; rytinė Lietuva veža į Lenkiją. Vyksta tarpusavio prekyba su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi.
- Ar tiesa, kad dalis miško savininkų klastoja miško amžių norėdami išsikirsti?
- Piktnaudžiavimų, matyt, visur pasitaiko. Jeigu žiūrėsime bendrai, Lietuvoje labai daug investuojama į miškų kontrolę. Be to, yra problema, kad Lietuvoje turime nemažai perbrendusių miškų, jiems taikomi apribojimai, bet paskui ir ligos iš to.
- Tačiau Jeilio universitetas (JAV) anksčiau Lietuvą buvo įvertinęs kaip vieną iš geriausiai besitvarkančių savo miškus, dabar taip nebėra.
- Šis universitetas buvo nustatęs 30 valstybių, kurios lygiai taip pat kaip Lietuva pateko į pirmą vietą pagal vieną kriterijų, miško nenaudojimo. Kitais metais buvo įvertinti tie patys rodikliai ir Lietuva atsidūrė 28 vietoje.
- Tai už miškus kovojančios organizacijos meluoja, jog miškų padėtis Lietuvoje prasta?
- Kad organizacijos išgyventų, jos gali gauti finansavimą tik tada, kai atstovauja sričiai, kurioje kas nors yra blogai, ir apie tai šneka.
Skaičiai
2014 m. eksportuota 1943,2 tūkst. kub.m apvaliosios medienos, iš jų padarinės apvaliosios medienos - 1716 tūkst. kub.m. 2013 m. eksportuota 2044,9 tūkst. kub.m apvaliosios medienos, iš jų padarinės apvaliosios medienos - 1809 tūkst. kub.m. 2012 m. eksportuota 1593,3 tūkst. kub.m apvaliosios medienos, iš jų padarinės apvaliosios medienos - 1464 tūkst. kub.m.
Šaltinis - Valstybinė miškų tarnyba
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
