2 nuotr.2020 m. pasaulyje bado mastai gerokai išaugo, o, palyginti su 2019-aisiais, bado sąlygomis pernai gyveno šešiskart daugiau žmonių, skelbia žmogaus teisių organizacija „Oxfam". Tačiau per tą patį laikotarpį žymiai padaugėjo milijonierių. Kokios priežastys tai lėmė?
Bado aukos
Koronavirusas dar labiau sustiprino žmoniją jau kamuojančias krizes, sukeltas konfliktų ir klimato kaitos - „trijų mirtinų K", kaip tai vadina „Oxfam".
„Nuo tada, kai prasidėjo COVID-19 pandemija, pažeidžiamos bendruomenės visame pasaulyje siuntė aiškią, skubią ir kartojamą žinią: alkis gali pražudyti mus greičiau už koronavirusą. Šiuo metu mirtys dėl alkio lenkia mirtis dėl koronaviruso", - sakoma „Oxfam" pranešime.
Organizacija skaičiuoja, kad visame pasaulyje dėl alkio miršta 11 žmonių per minutę, o nuo COVID-19 - septyni žmonės per minutę.
Grupė nurodė, kad tokiose šalyse, kaip Jemene, Centrinėje Afrikos Respublikoje, Afganistane, Pietų Sudane, Venesueloje ir Sirijoje, jau buvusios maisto trūkumo krizės dar pagilėjo, prasidėjus pandemijai.
„Masinis nedarbas ir sutrikusi maisto gamyba lėmė, kad pasaulinės maisto kainos išaugo net 40 proc.", - teigia „Oxfam".
Iš viso bado sąlygomis šiuo metu gyvena apie pusė milijono žmonių, o ekstremalaus alkio sąlygomis - dar 155 milijonai, iš kurių net du trečdaliai gyvena šalyse, kuriose vyksta karas ar karinis konfliktas.
Pandemija kenkė ne visiems
Tuo metu milijonierių skaičius pasaulyje 2020 metais perkopė 20 mln. ribą, rodo nauji konsultacijų bendrovės „Capgemini" paskelbti duomenys.
Koronaviruso pandemijos metais žmonių, kurių turto grynoji vertė siekia 1 mln. JAV dolerių ar daugiau, skaičius išaugo 6,3 proc. - iki 20,8 mln., teigia „Capgemini".
Bendras šios žmonių grupės valdomas turtas išaugo 7,6 proc. ir pasiekė 80 trln. dolerių. Daug pelno atnešė išaugusios vertybinių popierių rinkos vertės.
Šalys, kuriose gyvena daugiausiai turtingų žmonių, yra JAV, Japonija, Vokietija ir Kinija. Visose keturiose šalyse iš viso gyvena 63 proc. pasaulio milijonierių.
Sparčiausias augimas 2020 metais buvo tarp pačių turtingiausiųjų, kurių turtas siekia bent 30 mln. dolerių. Šis klubas 2020 metais paaugo 9 procentais.
„Capgemini", atlikdama vertinimą, stebi akcijų kainas, turimas obligacijas, alternatyvias investicijas, grynuosius pinigus ir turtą. Ji taip pat remiasi tarptautinių organizacijų, tokių kaip Pasaulio bankas, duomenimis, taip pat turtingųjų ir jų turto valdytojų apklausų informacija.
Komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Rolandas PAULAUSKAS:
Aiškesnis atsakymas yra apie turtingųjų skaičių didėjimą. Kai skaičiuoja turtuolių turto augimą, paprastai niekas nekalba apie grynuosius pinigus - imama jų valdomų įmonių bei akcijų kapitalizacija. O akcijos brangsta dėl to, kad tušti pinigai spausdinami trilijonais, kurių didžioji dalis ir nueina į tas fondų rinkas.
Kad skaitytojui būtų aiškiau: jūs turite įmonę, kuri pagal visas akcijų kainas vertinama milijonu eurų. Bet jeigu įmonė akcijų biržoje bus vertinama dviem milijonais, jūs būsite laikomas du kartus turtingesniu... O žmonės įsivaizduoja, kad čia pučiasi sukrauti grynųjų pinigų maišai... Nieko panašaus.
Kita vertus, šis virusas tam tikroms ūkio sritims suteikė naujas galimybes. Pavyzdžiui, net Lietuvoje klestėjo tokia verslo sritis, kaip maisto atvežimas į namus. Toliau - viskas, kas susiję su internetu ir kompiuteriais, nes vyko nuotolinis darbas bei mokymas. Taigi ūkio sritys, kurios su šiais dalykais kaip nors siejosi, turėjo rekordinius pelnus.
Na, o nuskurdusių žmonių skaičius sunku komentuoti, nežinant, kuo jie remiasi. Bet galima spėti, kad daug žmonių per pandemiją prarado darbus, o tai reiškia legalias pajamas. Kita vertus, Jungtinėse Valstijose išdalinti trilijonai dolerių ir daugelis net nenori grįžti į darbus, nes dabar gauna daugiau nieko nedirbdami...
Bet yra dar vienas aspektas, garantuotai pakėlęs skurdo ir bado lygį pasaulyje. Dabar egzistuojanti virtuali akcijų rinka yra labai priklausoma nuo pinigų pasiūlos. Anksčiau beveik visi spausdinami pinigai likdavo fondų rinkoje, todėl nebuvo infliacijos. Dabar didelė dalis spausdinamų pinigų ateina į buitinę rinką, todėl kyla kainos. O jeigu kyla kainos, tie žmonės, kurie uždirba mažiausiai, pradeda skursti, nes jų pajamos nepaveja infliacijos tempų.
Iš čia kyla dar vienas aspektas. Daugelis žmonių nesupranta, ką reiškia tuščių pinigų spausdinimas. Pirmiausia, masiškai spausdinami pinigai praranda taupymo funkciją ir vertę. Kitaip sakant, žmonėms vis sunkiau susitaupyti pradiniam įnašui bankui perkant butą. Toliau - krinta ir iš pensijų gyvenančių žmonių pragyvenimo lygis, nes valdžia pakels pensiją 50 eurų, o infliacija suvalgys 100...
Čia paprasta suprasti: vienoje pusėje yra pinigų, kitoje - prekių ir paslaugų masė. Jeigu prekių ir paslaugų masė išlieka ta pati, pinigų masė padidėja (o šiuo metu ji didėja drastiškai tiek ES, tiek ir JAV), tuomet pinigai tampa mažiau vertingi ir žmonės, kurie jų ir taip nedaug gaudavo, darosi vis skurdesni. Jeigu šitaip skaičiuotume, tuomet aš galiu patikėti, kad skurdo mastas šitaip išaugo. Nes pinigų spausdinimas visada neigiamai atsiliepia pačiam neturtingiausiam žmonių sluoksniui.
