Vyriausybė kalba apie būtinybę gaivinti regionus, ragina jaunas šeimas kurtis regionuose. O tuo pačiu savo žodžiams prieštarauja, skatindama savivaldybes naikinti mažesnes mokyklas, jungiant jas prie didesnių. Dažniausiai sprendimai dėl mokyklų pertvarkymo vyksta nesitariant su bendruomenėmis. Reformą vykdančios savivaldybės turi pasiteisinimą - tai daro dėl ugdymo kokybės bei taupymo.
Kirto iš peties
Vyriausybės deleguotas mokyklų tinklo pertvarkos planas ne visose savivaldybėse vyksta vienodai. Vienur politikai atsargesni, stengiasi nekiršinti žmonių, suprasdami, kad tai jiems populiarumo nepridės. Kitur kertama iš peties. Šiemet kaimo mokyklų jungimo virusas įsimetė į nedidelės Kazlų Rūdos savivaldybės mokyklas. Užsimota nuo ateinančių metų rugsėjo 1 d. iš dešimties dabar veikiančių mokyklų šešias panaikinti prijungiant. Tarsi kompensaciją už praradimą kaimuose žadama įsteigti keturis lopšelius-darželius. Pagal dabartinius planus dar veikiančios Antanavo, Jankų, Bagotosios pagrindinės mokyklos būtų jungiamos prie Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos ir taptų jų pradinio ugdymo skyriais.
Mokinių skaičius Kazlų Rūdos savivaldybėje per praėjusius kelerius metus sumažėjo daugiau nei šimtu, gelbėjant netektis, tenka jungti klases. Antanavo pagrindinėje mokykloje yra dvi jungtinės klasės, Bagotosios ir Jankų pagrindinėse mokyklose po keturias. Kazlų Rūdos „Elmos“ mokyklos-darželio Ąžuolų Būdos universaliajame daugiafunkciame centre yra viena jungtinė klasė, kurioje mokosi visi pradinukai.
Bendruomenė kovoja
Savivaldybės planams rimčiau pasipriešino tik Antanavo kaimo bendruomenė. Rinko parašus, kreipėsi į tarybos narius. Bendruomenė pateikė skaičius, įrodančius, kad mokykloje mokinių nebemažėja, o didėja. Siūlė taupant kirpti ne nuo kaimo mokyklų, o peržiūrėti didžiųjų mokyklų bei pačios savivaldybės išlaidas.
Anot Antanavo mokyklos laikinosios vadovės Daivos Dabrilienės, žinia sutrikdė kolektyvą, nemažai pedagogų liks be darbo, o laimės ne reformą vykdanti Kazlų Rūda, o į Vilkaviškis, kur patrauks Antanavo vaikai. „Mes savo argumentus savivaldybei, savivaldybė mums - savo, o bendros nuomonės rasti nepavyksta. Mums dabar ramiau, už mokyklą stoja kaimo bendruomenė“, - sakė mokyklos vadovė. Antanavo pagrindinėje mokykloje dabar mokosi per 60 mokinių, kartu su priešmokyklinukais - 74.
„Nesuprantu kaimo nurašymo. Čia taip pat gyvena žmonės. Antanavas jaunėja. Jaunos šeimos perka namus, kuriasi, žinoma, jie augins vaikus. Važinėjančių į Kazlų Rūdos gimnaziją gimnazistų mažai. Nepadaugės ir po reformos. Dauguma renkasi vos už kelių kilometrų esančią Pilviškių (Vilkaviškio r.) gimnaziją. Ten geras pavėžėjimas, gera ugdymo kokybė“, - sakė Antanavo bendruomenės vadovė Rasa Ašmontienė. Anot jos, bendruomenei mokykla labai svarbi todėl, kad abi jos yra tarsi viena šeima. „Stebiu, kaip mokytojai bendrauja ir kaip rūpinasi vaikais, kaip bendrauja su tėvais. Tėvai įtraukiami į vaiko ugdymo procesą, o ne viskas sumetama tik mokytojui“.
Grįžtantys nusivylė
„Jei mūsų mokyklą sunaikina, nyksta viskas. Koks kaimas be mokyklos? Miręs kaimas. Išeidami į Pilviškių gimnaziją vyresnieji išsives ir mažesnius brolius bei seses. Tuomet pradinukų liktų per dešimt. Tai reiškia, kad prie raudonos linijos gali atsidurti ir pradinė mokykla. Mes skaičiuojame, savivaldybė taip pat turi skaičiuoti. Ar toks jų tikslas - sunaikinti? Viena mama per susitikimą su savivaldybės vadovais piktinosi, kad didelis motyvas su šeima grįžti iš užsienio jai buvo žinojimas, kad prie namų bus mokykla. Jei mokykla bus uždaryta, daugelio grįžtančių lūkesčiai liks nepateisinti“, - apgailestavo bendruomenės atstovė.
Trūksta pinigų
Anot Kazlų Rūdos savivaldybės mero Manto Varaškos, niekas nenori pyktis su bendruomenėmis, ir jei tik galėtų, išlaikytų visas pagrindinio ugdymo mokyklėles, kokias iki šiol turėjo. „Neturime iš ko į švietimą dėti daugiau lėšų“, - teisinosi meras. Kaip teigia M.Varaška, savivaldybė ne skubinasi su mokyklų pertvarka, o atsilieka nuo jos. Daugelis savivaldybių projektą esą užbaigė prieš metus ar kelerius. Pasak mero, Kazlų Rūdos sav. mokyklose sujungtų klasių - 23 proc., šalies vidurkis - 5 proc. Brangiausias visame krašte ir vaiko ugdymo krepšelis. „Nėra demografinių prielaidų Antanave sulaukti penktokų, šeštokų, septintokų laidų, kuriose būtų daugiau nei aštuoni mokiniai. Užtenka vieno vaiko trūkumo, ir savivaldybė dėl vienos klasės per metus turi papildomai įdėti 30-45 tūkst. eurų“, - aiškino meras. Nepilnų klasių ugdymo valstybė nefinansuoja nuo užpraeitų metų, o šiemet už ne visai sukomplektuotas klases dar teksią mokėti ir baudas.
Anot M.Varaškos, daugelis jaunų žmonių nekelia klausimo, kad gyvenvietėje turėtų būti pagrindinė mokykla, bet kelia klausimą, ar gyvenvietėje yra lopšelis-darželis. Grėsmės, kad Antanave neliks pradinės mokyklos, meras teigė neįžvelgiąs.
Komentuoja švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius JURGELEVIČIUS:Mokyklų jungimo tvarką nustatė Vyriausybė, o vykdyti ją turi savivaldybės. Visais atvejais savivaldybė mato prasmę reorganizuoti mokyklą, o kai keliamas klausimas dėl atsakomybės, vieni nuo kitų ją stumdo. Tas karas vyksta jau dešimtmetį. Kad po reformos savivaldybės sutaupys, - faktas. O ar švietimas gaus dėl to daugiau pinigų, - ne.
Per du dešimtmečius pusė mokyklų uždaryta ir visą laiką buvo sakoma, kad sutaupyti pinigai bus naudojami ugdymo kokybei gerinti, bet iš tiesų jie naudojami savo reikmėm. Ar uždarytų mokyklų mokinių ugdymo kokybė pakils mažas mokyklas prijungus prie didesnių, neaišku. Nelygu į kokias mokyklas mokiniai nueina.
Kai mokytojai pradeda kelti balsą, metama, kad jie elgiasi nesąžiningai, gina savo darbo vietas. Vienintelis, kieno balsas gali būti išgirstas, - tėvų. Yra atvejų, kai reorganizacijos pristabdomos, bet anksčiau ar vėliau jos įvykdomos. Kai deklaruojama, kad reikia imtis priemonių atgaivinti provinciją, tokios tendencijos atrodo paradoksaliai. Esminis provincijos atgaivinimo kriterijus yra jaunų žmonių pritraukimas, bet jauni žmonės nevažiuoja ten, kur nėra mokyklos arba reikia vaikus vežioti kitur.
Visos valdžios tą patį darė, ir ši ne išskirtinė. Jie deklaruoja, kad teikia lengvatas, skatina verslus, o kita ranka stumia žmones iš kaimo. Visi supranta, kad mokykla yra gyvos gyvenvietės rodiklis.
Dauguma mažų mokyklų mokytojų dirba keliose mokyklose, jie važinėja, bet uždarant mokyklas daugiausia kenčia vaikai. Jiems apribojama galimybė lankyti būrelius. Autobusai važinėja pagal grafikus, vėluojančių nelaukia. Arba tu negali po pamokų niekur užtrukti, arba plumpinsi namo pėsčias po būrelių.