Pagal kviečių užaugintą ir eksportuotą dalį Lietuva po Kanados ir Argentinos yra trečia pasaulyje. Mūsų šalis gali didžiuotis kuriamomis kviečių veislėmis, pasak mokslininkų, kai žiemos atšiaurios - lietuviškos veislės pagal ekonominį atsipirkimą rikiuojasi 5-uke, kai žiemos šiltos - 10-uke. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto (LAMMC) Javų selekcijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vytautas Ruzgas sako, jog nepaisant šiltėjančių žiemų, besikeičiančio klimato, lietuviai žiemkenčių veisles vis tiek augins. Tą rodo ir javų plotai, Lietuvoje vasarinių ir žieminių javų auginama daugiau nei 700 tūkst. ha.

„Ūkininkai daugiausia augina žieminius kviečius, juk jie derlingi, tokius grūdus gali parduoti visame pasaulyje. Tačiau kalbant apie šiltas žiemas, tokiomis sąlygomis plinta neatsparios žiemai veislės. Paprastas pavyzdys - saldi kriaušė yra neatspari kriaušė, kai žiemos gilios, daug sodų iššąla. Tas pats ir su kviečiais, auginimui juos reikia atrinkti, o tai - didelis darbas, juk veislės kuriamos ilgus metus. Veislei sukurti reikia 11 metų, toks tarpsnis yra mažasis gamtinis ciklas. Per pastaruosius 10 metų žiemos laiku buvo trys kritinės žiemos, kai įšalo beveik pusė žiemkenčių. Nors visi ūkininkai prisimena tik vienus paskutinius metus“, - pasakojo mokslininkas.

Pasak jo, jei žiema šilta, besniegė, žiemkentiškos veislės duoda apie 9,5 tonos grūdų iš hektaro. Ūkininkai, norėdami savotiškai apsidrausti, dažniausiai augina ir žieminius, ir vasarinius javus, taip lengviau atlaikyti gamtos išdaigas ir išsaugoti derlių - jei neužderės žieminiai, bus vasarinių ir atvirkščiai.

Mūsų valstybėje, pasak V.Ruzgo, yra be galo daug žieminių kviečių veislių - nacionaliniame sąraše yra net 69 veislės, dar 60 veislių yra tiriama. Tačiau lietuvių žemdirbiai neapsiriboja veislėmis, perėjusiomis oficialų nacionalinį veislių tyrimą, įsiveža naujų, bet be tokio tyrimo. Anot dr. V.Ruzgo, apie ketvirtadalis veislių pas mus neperėjusios tokio tyrimo.

„Žieminiai rapsai, kviečiai… Man net nejauku žiūrėti, bet ūkininkai atsiveža naujų veislių, patys rizikuoja, ar iššals, bus derlius ar ne, kartu nekreipia dėmesio į kviečių kokybę. Kitose šalyse neįsiūlytum netirtų veislių. Mes, matyt, tokie romantikai“, - kalbėjo mokslininkas.

Paklaustas, į ką renkantis sėklą reikėtų atkreipti dėmesį, pašnekovas akcentavo, kad labai svarbu kokybė. „Ūkininkams svarbiausia derlius, nes supirkėjai už kokybę moka mažai“, - aiškino V.Ruzgas.

Konkurencinėje kovoje su kitomis šalimis Lietuvai, žinoma, svarbu derlingumas. Taigi mokslininkai kuria veisles, kurios būtų ir derlingos, ir atlaikytų besikeičiančias gamtos sąlygas. LAMMC Javų selekcijos skyriaus mokslininko teigimu, žemdirbiams ne paskutinėje vietoje turi būti ir ekologija.

„Yra ne viena derlinga kviečių veislė, derliui pakelti ūkininkai tris kartus per sezoną naudoja vadinamąjį stiebo žemintoją, t.y. augimo reguliatorių. Žinoma, derlius didelis. Bet svarbu, kad augimo reguliatorių nebūtų naudojama per daug, nes svarbu ekologija. Tiems, kas tokius kviečius eksportuoja, yra rizika, nes yra tiriama dėl įvairių likučių ir panašiai“, - teigė jis.