1 nuotr.Skelbiama, kad šių metų sausį Lietuvoje pagimdė vos 12 metų sulaukusi mergaitė. Statistika rodo, kad pastaraisiais metais nepilnamečių gimdyvių šalyje daugėja, ir gimdo jos vis jaunesnės - merginos anksčiau bręsta. Per 10 metų vidutinė mergaičių lytinio brendimo pradžia paankstėjo maždaug trimis mėnesiais. Deja, ankstyvas lytinis brendimas nesutampa su gerokai vėlesne šių laikų jaunimo socialine ir emocine branda.
Jaunesnių nei 18 metų gimdyvių skaičius pastaruoju metu kasmet sudaro apie 1 proc., tai maždaug apie 280-300 gimdymų per metus.
2006 m. spaudoje pasirodė informacija, kad Kupiškio rajone mama tapo 13-metė, besimokiusi septintoje klasėje ir pati dar net neperžengusi oficialios mažametystės ribos.
Apie tai, kad mažametė laukiasi, pareigūnus informavo medikai, į kuriuos motina ir dukra kreipėsi dėl nėštumo nutraukimo. Vėliau mažametė ir jos mama nusprendė aborto nedaryti, kūdikį gimdyti ir auginti.
Jauniausia Lietuvoje mama iki šiol buvo laikoma dvylikametė J.P., gyvenusi Vilniaus rajone. Mergina pastojo būdama 11 metų, vos sulaukusi 12-os, 2000-aisiais lengvai pagimdė normalų, išnešiotą berniuką. Berniuko tėvas buvo dvidešimtmetis vaikinas.
Jaunajai šeimai teko nemažai vargo, kol įteisino savo santykius. Jaunuolis net buvo suimtas už tai, kad suvedžiojo nepilnametę. Tačiau medicinos ekspertai įrodė, kad J.P., būdama 11 metų, buvo lytiškai visiškai subrendusi, todėl už seksualinius santykius su ja vyras nebuvo baudžiamas, porai buvo leista susituokti.
Medikų teigimu, J.P. sirgo reta liga, kuri Lietuvoje diagnozuota vos kelioms mergaitėms. Diagnozė - priešlaikinis lytinis brendimas.
Kaip „Vakaro žinioms“ tada teigė akušerė ginekologė med. dr. Žana Bumbulienė, mergaitės lytinis brendimas užtrunka keletą metų.
Vidutinis mergaičių lytinio brendimo amžius Lietuvoje - 13,4 metų. Rytų šalyse mergaitės pradeda bręsti ir lytiškai subręsta anksčiau. Vis dėlto kartais mergaitės ir Lietuvoje pradeda bręsti ir subręsta anksčiau - iki 8 metų amžiaus. Tai vadinama priešlaikiniu lytiniu brendimu. Medikai tai vadina liga. Statistika teigia, kad šia liga pasaulyje serga apie 2 proc. visų ginekologinėmis ligomis sergančių mergaičių.
Medikų teigimu, dažnai dėl nėštumo paauglės kreipiasi pavėluotai - tiek dėl to, kad nesuvokia besilaukiančios, tiek sąmoningai mėgindamos tai nuslėpti nuo aplinkinių. Dėl vėlyvesnio kreipimosi negalima tiksliai nustatyti nėštumo laiko. Nėštumo metu paauglės dažnai neteisingai maitinasi, net laikosi dietų.
Jaunesnėms nei 15 metų nėščiosioms dažniau įvyksta priešlaikinis gimdymas, gimdymo metu dažniau įvyksta gimdymo komplikacijų, jos pagimdo per mažo svorio naujagimius.
Paauglėms po gimdymo dažniau kyla ne tik medicininių, bet ir psichologinių bei socialinių problemų - išsivysto depresija, kartais apninka net ir suicidinės mintys, dažnai jos nebaigia mokymo įstaigos, pačios neaugina savo vaikų.
Nors pastarojo dvylikametės gimdyvės atvejo aplinkybės nežinomos, už jo gali slypėti ir lytiškumo ugdymo spragos. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija, siekdama panašių atvejų išvengi, šiais mokslo metais atnaujino Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą šalies mokykloms.
Už programos įgyvendinimą atsakingos pačios mokyklos. Ministerija rūpinasi tinkamu mokytojų šiai programai parengimu, kad programos būtų profesionaliai įgyvendintos. Deja, programa dar tik pradeda įsibėgėti - paaiškėjo, kad kol kas nėra nei kam to lytiškumo mokyti, nei suformuluota, ko ir kokio amžiaus vaikus reikėtų mokyti.
Situaciją komentuoja gydytoja antropologė prof.dr. Janina Tutkuvienė:
- Dabar manoma, kad žmogaus kūno parametrai, nors yra paveldimi, labai smarkiai priklauso ir nuo aplinkos sąlygų - nuo to, ką valgome, kokį fizinį krūvį turime, kokioje geografinėje ir klimatinėje aplinkoje gyvename.
Didžiausia akceleracija - augimo ir brendimo paspartėjimas - pasaulyje yra įvykusi XX a. viduryje ir jo antroje pusėje. Pirmiausia šis reiškinys prasidėjo labiausiai pažengusiose šalyse. Lietuvoje akceleracija prasidėjo, kad ir kaip keista, panašiu laiku kaip ir Vakarų šalyse.
Reikėtų pabrėžti, kad dėl aplinkos faktorių vykstanti akceleracija nevienodai veikia berniukus ir mergaites. Poveikis berniukų organizmui visuomet stipresnis, dėl išorinių veiksnių jų kūnas kinta labiau, todėl tokiose šalyse vyrų ir moterų kūno dydis skiriasi labiau.
Lytinio brendimo pradžia dažnai turi priešingą kryptį: berniukai pradeda bręsti vėliau ir tai susiję su jų polinkiu tukti, o mergaičių ankstyvas brendimas susijęs su nutukimu, cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
