Kodėl daug skruzdžių

Skruzdėlės gina amarus

Link vasaros pabaigos darbščiųjų skruzdėlių pulkai išauga, pasak Gamtos tyrimų centro Vabzdžių evoliucinės ekologijos grupės vyresniojo mokslo darbuotojo Eduardo Budrio, tokia situacija liepos antrajai pusei yra būdinga. Be to, mokslininkai pastebi, kad šįmet ne tik skruzdėlių daugiau, bet ir kitų vabzdžių, tam įtakos turėjo gana sausas pavasaris.

E.Budrys pasakojo, kad skruzdėlės ekosistemoje yra viena kertinių vabzdžių grupių, nes jų galioje reguliuoti kitas vabzdžių populiacijas, mat skruzdėlės minta kitais vabzdžiais kenkėjais, todėl ne veltui vadinamos miško sanitarėmis.

„Skruzdėlės geba nukreipti visų skruzdėlynų pajėgas rinkti gausiausią maistą, jeigu viena skruzdėlė randa daug maisto, ji nukreipia kitas į maisto šaltinį. Kaip? Skirtingos rūšys skirtingai nukreipia, vienos skruzdėlės cheminius signalus palieka, kai kurios tiesiog seka kitų skruzdžių pėdomis“, - tikino ekspertas.

Jeigu tik kokių nors vabzdžių kenkėjų, graužiančių medžius, populiacija pernelyg išauga, skruzdėlės „persijungia“ prie tos rūšies kenkėjų ir pastarųjų populiaciją sunaikina iki atitinkamo lygio.

E.Budrys tikino, kad anksčiau miškininkai mėgdavo sodinti vienos rūšies medžius vienoje vietoje, pavyzdžiui, pušis, tuomet pušų spyglius ėdantys vabzdžiai toje vietoje veistis turi ypač geras sąlygas. Jei šalia įsikūrę skruzdėlynai, tai tiesiog puiku, nes jie geba sureguliuoti vabzdžių populiaciją.

Įdomu tai, kad skruzdėlės yra geriausios amarų draugės, mat jos minta angliavandeniais, tai yra saldžiu maistu, daugiausia amarų išskyromis, todėl, pasak E.Budrio, skruzdėlės saugo amarus nuo priešų, ypač boružių, kad pačios turėtų maisto šaltinį.

„Taigi jeigu žmogus turi sodą, kuriame yra amarų, skruzdėles galime vertinti kaip savotiškas sodo kenkėjas, nes jos apsaugo amarus“, - aiškino jis.

Skruzdėlės šiek tiek gelbėja ir žmonėms, kurie miške pasiklysta, bent jau taip dar mokykloje diegiama per geografijos pamokas, tačiau E.Budrys tikina, kad iš skruzdėlyno ne visada atspėsime, kur Šiaurė, kur Rytai.

Bene visi žinome, kad skruzdėlės skruzdėlynus rengia į Pietus nuo medžio ar kelmo, nes taip jis geriau įšyla.

„Tačiau iš tikrųjų, jeigu tas medis yra palaukėje, ir palaukės pakraštys yra į Rytus, kur daugiau saulės, tada skruzdėlės skruzdėlynus daro iš Rytų pusės. Taigi ši taisyklė, kad pasiklydus visada reikia žiūrėti į skruzdėlyną, nėra tokia jau universali“, - kalbėjo pašnekovas.

Priešai - šernai ir meletos

Galima pamanyti, kad miško karalienė yra skruzdėlė, nes, viena vertus, reguliuoja kitų vabzdžių gyvenimus, tačiau jų pačių gyvenimas labai priklauso nuo priešų norų. Štai, pavyzdžiui, šernai žiemos metu dažnai ardo skruzdėlynus ieškodami ėdesio, būtent dėl šios priežasties miškininkai stengiasi žiemai skruzdėlynus aptverti.

„Skruzdėlių lervų mėgėjos - meletos, jos rausia skruzdėlynus, ypač tada, kai turi jauniklių ir reikia daugiau lesalo“, - teigė E.Budrys.

Lietuvoje yra keliasdešimt skruzdžių rūšių, nors, pasak mokslininko E.Budrio, jų galėtų būti apie 100 rūšių, tačiau niekas rimtai jų netyrė, o kai kurios skruzdėlių rūšys išvis sunkiai atskiriamos.

Gausiausios yra rudosios miško skruzdėlės, kurios kupstus miške rengia iš spyglių ir augalinių liekanų. E.Budrys teigė, kad daugelis sodininkų ir sodybų savininkų puikiai pažįsta juodąsias skruzdėles, kurios paprastai gadina vejų vaizdą. Įsimintiniausios iš vizitų gamtoje - geliančios skruzdėlės mirmikos, gyvenančios nedideliuose skruzdėlynuose paklotėje. Pasak eksperto, jos gali gyventi ir drėgnoje vietoje, daugiausia - šlapiose pievose.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“