Seimui nesutikus panaikinti įstatymo nuostatos, kuria draudžiama pasakoti vaikams apie LGBT, antradienio vakarą pilietinio nepaklusnumo akciją surengęs parlamento Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius konstatavo, kad Vyriausybė nebeturi šios parlamento daugumos pasitikėjimo.
Taip politikas teigė, įvertinęs Teisingumo ministerijos teikto įstatymo projekto balsavimo rezultatus – 23 Seimo daugumai priklausantys politikai pasisakė prieš.
„Šiandien pateiktas įstatymo projektas buvo Vyriausybės projektas. Tai reiškiasi, kad jam buvo pritarta Vyriausybėje, Vyriausybė jį atnešė į Seimą. Prieš šį įstatymo projektą balsavo 18 Tėvynės sąjungos frakcijos narių ir 5 Liberalų sąjūdžio nariai. Todėl aš šiandien valdančiajai koalicijai viešai užduodu klausimą – ar Vyriausybė, ministrė pirmininkė vis dar turi šios Seimo daugumos pasitikėjimą, kai eina kalba apie vertybinius ir žmogaus teisių klausimus?“ – antradienį žurnalistams sakė T. V. Raskevičius.
„Man atrodo, šios dienos balsavimo rezultatai parodo, kad ne“, – apgailestavo jis.
Politikas tikino ir toliau sieksiąs, kad žmogaus teisių klausimai būtų svarstomi Seime. Be to, jis paragino valdančiųjų partnerius taip pat laikytis koalicijos susitarimų.
„Aš toliau esu įsipareigojęs savo vertybinei žmogaus teisių darbotvarkei. Ir toliau šios kadencijos metu sieksiu jos įgyvendinimo. O koalicijos partneriai turi vadovautis pasiektais susitarimais – Vyriausybės programa ir koalicijos sutartimi“, – nurodė ŽTK pirmininkas.
Antradienio vakarą T.V.Raskevičius surengė nepaklusnumo akciją ir sudegino knygas, kuriose pateikiama informacija apie LGBT asmenis. Jis teigė, kad Seimas įstatymu įvedė cenzūrą, tai, anot jo, reiškia, kad LGBT žmonės yra stumiami į teisės ir viešosios diskusijos užribį
„Šiandien Seimas įstatymu įvedė cenzūrą. Seimo nariai pasakė, kad jiems reikalingas teisinis įrankis, siekiant cenzūruoti mūsų viešąją informaciją viešojoje erdvėje apie LGBT asmenis. Tai reiškia, kad apie šiuos žmones negalima kalbėti, jie yra stumiami į teisės ir viešosios diskusijos užribį“, – antradienio vakarą žurnalistams prie Seimo sakė T. V. Raskevičius.
„Aš nesutinku su tokiu sprendimu, Europos Žmogaus Teisių Teismas nesutinka su tokiu sprendimu, Europos Sąjungos nesutinka su tokiu sprendimu. Lietuva ir Vengrija yra vienintelės valstybės, kuriose toks reguliavimas egzistuoja“, – pridūrė parlamentaras.
T. V. Raskevičius tvirtino, kad protestuodamas prieš Seimo sprendimą neišbraukti iš įstatymo nuostatos, kuria draudžiama nepilnamečiams pasakoti apie LGBT, jis sudegins tris knygas, kuriose kalbama apie homoseksualius santykius, tai yra „Kuprotas kalnas“, „Homoseksualumo prigimties istorija“, „Vadink mane savo vardu“.
Prie Seimo atvykę policijos pareigūnai perspėjo T. V. Raskevičių, kad pagal įstatymus, protesto akcija gali būti rengiama 75 metrų nuo Seimo rūmų atstumu. Be to, kaip nurodė pareigūnas, pagal priešgaisrinės saugos taisykles, užkurti ugnį galima ne arčiau negu 30 metrų nuo pastato atstumu.
Parlamentaras T. V. Raskevičius teigė jokių leidimų dėl protesto akcijos neprašęs, tad pažymėjo, kad atsakys prieš įstatymus, jei to reikės.
„Ne, nepranešiau, bet galėsiu administracinę atsakomybę prisiimti, nes aš reaguoju tiesiog į Seimo priimtus sprendimus“, – sakė Seimo narys.
Vis dėlto vėliau jis elektroniniu paštu išsiuntė Vilniaus miesto savivaldybei prašymą leisti surengti vieno asmens akciją prie Seimo.
Pabendravęs su žiniasklaidos atstovais T. V. Raskevičius sudegino prie Seimo atsineštas knygas.
ELTA primena, kad Seimas antradienį po pateikimo nepritarė įstatymo pataisai, kuria siūloma atsisakyti nuostatos, pagal kuria informacija apie tos pačios lyties asmenų santykius priskiriama prie žalingos nepilnamečiams. Galiausiai nutarta šią iniciatyvą atmesti.
Vyriausybė spalio pabaigoje pritarė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisai, kuria siūloma atsisakyti nuostatos, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Pataisą parengė Teisingumo ministerija, siekdama užtikrinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo įvykdymą, pagal kurį Lietuva pripažinta varžiusi rašytojos Neringos Macatės žodžio laisvę, kai 2014 m. iš prekybos išimta pasakų knyga „Gintarinė širdis“, kurioje buvo aprašyta homoseksualių porų meilė.