Knyga, kurią reikalaujama išimti iš apyvartos

Padavė į teismą

„Vakaro žinios" jau skelbė, kad buvęs parlamentaras, sąjūdietis, rašytojas, psichologas Vytautas Čepas priverstas minti teismų slenksčius. Į teismą jį padavė verslininkas Gediminas Jacka, kurį V.Čepas paminėjo ir, pasak V.Čepo, esą taip atskleidė jo asmeninę informaciją savo dokumentiniame romane „Siena".

Romane pasakojama apie tai, kad iki gyvos galvos dėl teisėsaugos aplaidumo ar net tyčinių veiksmų galimai visai nekaltai pasodinti trys vyrai. Ši byla buvo pakrikštyta „Jackos byla", nors vėliau paaiškėjo, kad verslininkas yra visiškai niekuo dėtas.

V.Čepas „Sienos" bendraautoriumi vadina Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarą Egidijų Bičkauską, kuris yra ir vienas pagrindinių romano herojų.

„Būtent Egidijus papasakojo apie tris vyrus, sėdinčius kalėjime iki gyvos galvos, deramai neištyrus bylos, ir paklausė, ar nesutikčiau apie tai parašyti knygos. Kadangi Egidijus buvo vieno iš nuteistųjų advokatas, surinko ir atsiuntė bylos medžiagą. Ilgai negalvojęs, susigundžiau", - „Vakaro žinioms" pasakojo V.Čepas.

Tas susigundymas lėmė, kad dabar rašytojas bylinėjasi su G.Jacka. Pasak V.Čepo, pastarasis į teismą padavė ir leidyklą „Tyto alba" - prašo iš leidyklos ir jo priteisti po 3 tūkst. eurų, padengti bylinėjimosi išlaidas, išimti knygą iš apyvartos ir pasidalinti honoraru.

„Sako, kad aš atskleidžiau, jog jis serga sunkia liga, nors apie tai šimtus kartų buvo skelbta. Kad atskleidžiau jo gyvenamąją vietą, nes užsiminiau apie jo butą Melnragėje. Bet nepaminėjau net gatvės", - sakė rašytojas.

Nekomentuoja

G.Jacka „Vakaro žinioms" nieko nekomentavo.

„Vyksta teisminis procesas. Aš esu sudaręs sutartį su advokate Živile Gulla. Ji žino visą padėtį. Todėl kalbėkite su advokate", - patarė verslininkas.

Įsitikinusi kliento teisumu

Ž.Gulla „Vakaro žinioms" sakė, kad V.Čepas ne visai teisus, kalbėdamas, jog į teismą yra paduotas dėl asmeninės informacijos paviešinimo.

„Ieškinio pagrindas - privatumo pažeidimas. Populiariai sakant, ši knyga yra apie tris asmenis, kurie yra įkalinti iki gyvos galvos. Bet nedidelė problema yra ta, kad tų asmenų pavardžių niekas nežino. Visuomenės susidomėjimo, smalsumo, ažiotažo jos nesukelia. Komercine prasme tai greičiausiai reiškia, kad tokią knygą apie žmones, kurie nėra įdomūs, parduoti yra gana sudėtinga. Todėl kas atsitiko? Knygoje panaudota mano kliento pavardė, jo gyvenimo detalės toje byloje, kuri baigėsi niekuo (tiksliau, kitoje byloje valstybė jo netgi atsiprašė už pernelyg ilgą baudžiamąjį procesą), sudedamos į komercinį projektą, kuris vadinasi knyga „Siena".

Jų pozicija, tokia, kad siekia teisybės neva neteisėtai įkalintų žmonių atžvilgiu. Tos istorijos gerai nežinau, nesigilinau ir man ji nelabai įdomi. Nes kad ir kokie būtų tikslai, jų negalima siekti kito asmens teisių pažeidimo sąskaita. Todėl esu 100 proc. tikra mūsų pozicijos teisingumu", - teigė advokatė.

Kaltina bandymu pasipelnyti

Pasak teisininkės, kalbant ne teisine, o paprastų žmonių kalba, tai yra bandymas pasipelnyti kito žmogaus vardu.

„Ponas Bičkauskas, su visa pagarba jam kaip signatarui, kaip suprantu, atėjo pas V.Čepą ir paprašė parašyti knygą, nes buvo neteisėtai nuteisti trys asmenys, iš kurių vienas - E.Bičkausko klientas. Mano klientas iš viso tame nefigūruoja, jis atsirado tik kaip instrumentas parduoti knygą. Ar tai normalu? Nei jis nuteistas, nei sėdi kalėjime. Ne apie jį yra šita knyga, tai kodėl turi knygynuose gulėti ir visam amžiui bibliotekose, internete likti duomenys apie jo ligą? O kai viskas baigėsi, kai valstybė jo atsiprašė - bum ir ant jo galvos nukrenta knyga. Tada ateina anūkai iš mokyklos ir klausia: seneli, ar tikrai taip buvo?" - dėstė Ž.Gulla.

Reikėjo sutikimo

V.Čepas pareiškė, kad gali būti sukurtas pavojingas precedentas: jei jis bus pripažintas kaltu, tai vėliau kiekvienas, radęs savo pavardę straipsnyje, galės kreiptis į teismą ir reikalauti pinigų, o žodžio laisvė bei visuomenės teisė žinoti tada bus suvaržyta. Tačiau Ž.Gulla ramina, kad taip neatsitiks.

„Manau, ne. Ir tikiuosi, kad taip neatsitiks. Taip ir negali atsitikti normalioje teisinėje valstybėje, kurioje galioja normali teisė ir normali pusiausvyra tarp privatumo bei saviraiškos laisvės. Tai - skirtingi dalykai. Atsakant į tai, ar taip gali atsitikti, reikia įvertinti, ar tai, ką rašo žurnalistai, atitinka visuomenės interesą žinoti konkrečias detales. Kalbant apie knygą „Siena" - gerai, buvo gera intencija, norėjo žmonės papasakoti apie tai, kas jų galva yra neteisingai įvykę. Gerai, tu pasakok. Bet arba gauk sutikimus, arba pagrįsk, kad konkrečias detales, kaip apie mano kliento ligą, visuomenė turėjo pagrindą žinoti. Kai žurnalistai rašo analitinius straipsnius ar straipsnius apie vykstančius procesus, didžiąja dalimi atvejų tai galima pagrįsti visuomenės interesu žinoti. Tačiau pasakykite man, kokį visuomenė turi pagrindą žinoti, kad mano klientas serga, tarkime, hepatitu? Esmė ne kad ši informacija ir nebuvo slapta. Esmė, kad šia informacija bandyta pasipelnyti. Taip, mano klientas tam tikru momentu informaciją apie ligą pats paskleidė, kad gautų gyvybiškai svarbų gydymą. Tačiau, kad tai būtų įdėta į knygą, jo niekas nė neklausė", - pareiškė Ž.Gulla.

Situaciją komentuoja Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, teisininkas Egidijus BIČKAUSKAS:

Nesakyčiau, kad G.Jacka ieško to, ko nebuvo pametęs. Pirmiausiai įvardinčiau, kad yra bylos ir situacijos paradoksas. Jei kas galėjo patraukti V.Čepą atsakomybėn, tai nebent masė tebeveikiančių teisėjų, prokurorų ir kitų pareigūnų, paminėtų knygoje. Tačiau nė vienas iš jų nesureagavo, o vietoj jų pasireiškė Gediminas Jacka, kuris, pagal bendrą logiką, kaip tik turėtų būti mūsų pusėje. Mane ima juokas. Jei būčiau sąmokslų teorijos šalininkas, tai pagalvočiau, kad patys pareigūnai nedrįsta, todėl pavedė į teismą kreiptis G.Jackai. Manau, kad jo ieškinys yra absoliučiai nepagrįstas, bet mūsų teismas yra mūsų teismas. Jis ir įvertins.

G.Jacka neparašo jokių paneigimų, jis tik priekaištauja, kad informacija apie jį be jo leidimo buvo paviešinta. Bet kad ji jau ir taip buvo vieša. Tai yra nerimta, bet tokia G.Jackos natūra. Jis galbūt net ir pats nesusimąsto, kad knygoje kalbama apie sistemą, su kuria jis ir pats kovojo, nuo kurios pats, kaip sako, nukentėjo. O dabar pats stoja į tos sistemos pusę.

Jei V.Čepas ir pralaimėtų, teistumo neįgytų, nes G.Jackos ieškinys yra civilinis. Pagrindinis pastarojo reikalavimas - visiškai išimti knygą iš apyvartos. Tokio ieškinio Lietuvos istorijoje dar nebuvo - kad knyga būtų išimta iš knygynų, bibliotekų. Net Rūtos Vanagaitės knyga buvo išimta savanoriškai. Tačiau noriu akcentuoti: jei vis dėlto V.Čepas pralaimės, tai turės velniškai sunkias pasekmes visai dokumentikai, tiriamajai žurnalistikai. Netgi drįsčiau pasakyti, kad baisias pasekmes, nes bet kas, kieno pavardė bus paminėta, galės kreiptis į teismą ir reikalauti pinigų.