Klimatologas apie ekstremalius orus Lietuvoje ir ilgalaikių prognozių duomenys

Galingos audros, kurios praeitą savaitę pasiekė Vakarų Europą ir sukėlė didelių materialių nuostolių, nepraėjo be pasekmių ir mūsų rajonui. Silpdamos audrų centrinės dalys (ciklonai) besipildydamos lėtai slinko į rytus ir pasiekė Baltijos regioną.

Nors tokiu metų laiku gilūs ir aktyvūs ciklonai užslinkę ant sausumos greitai silpsta ir pildosi, šie daugiausia judėjo virš jūrinių akvatorijų ir išlaikė kai kurias savybes, kurios lėmė ekstremalius orus Lietuvoje.

Pirmiausia - tai šių ciklonų atmosferos frontai, kurie judėjo lėtai ir užsibūdami ilgesnį laiką virš tam tikros teritorijos lėmė neįprastai didelį šiam laikotarpiui kritulių kiekį.

Kita savybė - tai didelis atmosferos nepastovumas šių ciklonų užnugaryje, kuris susidarė „įsiurbus" šaltas oro mases nuo Šiaurės rytų Kanados ir Grenlandijos ant santykinai šilto vandenyno paviršiaus.

Šių ciklonų užnugaryje formavosi intensyvi konvekcija, liūtiniai krituliai bei perkūnijos. Tokia nepastovi oro masė su jau minėtais nepaslankiais atmosferos frontais pasiekė rytinę Baltijos pakrantę ir šiaurės vakarinę Lietuvos dalį: vietomis lietus „pylė" beveik nenustodamas, tik keisdamas intensyvumą ir pobūdį 1,5 paros, lapkričio 8 dieną Vakarų Lietuvoje griaudėjo perkūnija. Vakarinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje per nepilnas dvi paras iškrito nuo pusės iki mėnėsio ir daugiau kritulių normos, staigiai patvino Vakarų Lietuvos upės.

Greičiausiai sureagavo Akmena-Danė bei Minijos aukštupys, o daugiausia nuostolių šie poplūdžiai atnešė Kretingos miestui ir apylinkėms. Šiuo metu Akmenos lygis ties Kretinga jau sparčiai krenta, o poplūdžio banga nusiritusi iki Klaipėdos ir lėmusi užtvindymus Danės slėnyje ir kitur taip pat bei pradėjo mažėti (tai ta pati upė, tik prieškaryje turėjusi skirtingus vardus Lietuvos ir Rytų Prūsijos teritorijose). Poplūdžio bangos maksimumas Minijos upe taip pat nukeliavo į žemupį ir ties Kartena vandens lygis jau neviršija stichinio lygio atžymos.

Tiesa, Klaipėdoje būtų buvę žymiai didesnio masto užliejimai, jeigu vyrautų stiprus (iki štorminio) vakarų rumbų vėjas. Tuomet susisumuoja iškart dvi priežastys: didelis nuotėkis Danės upėje ir upės žiočių patvanka nuo jūros.

Po kelių labai aktyvių ir greitai besivystančių ciklonų bei vieno gilaus ir seno ciklono „atakų" prieš Europą galiausiai susidarė viena didelė žemo slėgio sritis - depresija virš Šiaurės jūros, o jos inicijuota cikloninė cirkuliacija apėmė didesnę Vakarų, Vidurio ir Šiaurės Europos dalį.

Ši žemo slėgio sritis - tai aukštas (siekia tropopauzę), pripildytas poliarinio oro ir mažai judrus darinys. Tačiau virš Šiaurės Atlanto ir toliau formuojasi labai gilūs cikloniniai dariniai (vienas toks yra šiek tiek į rytus nuo Niūfaundlendo), kurie dinamiškai pajėgūs išjudinti minėtą didelę nejudrią žemo slėgio sritį virš Europos.

Taigi, šios žemo slėgio srities atmosferos frontai šeštadienį dar veiks Lietuvos ir aplinkinių regionų orus: daug kur palis, daugiausiai Vidurio ir Vakarų Lietuvoje, o jau sekmadienį šios silpstančios depresijos energijos likučius perims aktyvus pietinis ciklonas, susidarysiantis virš šiaurės vakarinės Juodosios jūros dalies.

Pastarasis ciklonas, kaip prognozuojama, sparčiai gilės ir jau kaip pietinis ciklonas greitai judės į šiaurę link Rusijos šiaurės vakarinių rajonų.

Šis ciklonas, prognozuojama, paveiks ir Lietuvos orus: vėjas pasisuks iš šiaurės, šiaurės vakarų, daugiausia lis rytiniuose ir centriniuose rajonuose, orai palaipsniui vės.

Ateinantį pirmadienį vėjas silps, pietinio ciklono kritulių zona trauksis link šiaurės rytų ir kai kur gali iškristi šlapdriba, nors didžiausia jos tikimybė Rytų Latvijoje.

Antradienį orai apsiniaukę ir vėsūs - oro temperatūra tiek dieną, tiek naktį sieks +2 - +7 °C.

Trečiadienį orai dar labiau atvės, naktį vietomis oro temperatūra kris žemiau 0 °C. Nors kritulių daug neprognozuojama, tačiau jų fazinė sudėtis bus įvairi: lietus, šlapdriba, sniegas.

Savaitės viduryje stiprės Skandinavijos anticiklonas, kuris pirmiausia lems šaltus ir sausus orus Suomijoje, Estijoje ir šiaurinėje Švedijos dalyje.

Todėl nuo trečiadienio slėgis kils ir Lietuvoje ir, jeigu neliks poinversinio debesų sluoksnio (labai tikėtina), tai naktimis jau spaus šaltukas (0 - -5 °C), o dienomis oro temperatūra svyruos apie 0 °C.

Tokie šalti ir sausi (bet ne anomalūs šiam metų laikui) orai turėtų išsilaikyti iki kitos savaitgalio pabaigos.

Šiltesni orai traukiasi ir iš Viduržemio jūros regiono, ten prasideda aktyvi cikloninė veikla, dėl kurios laukiami gausūs krituliai Apeninų kalnuose bei Balkanų pusiasalio vakarinėje dalyje.

Tiesa, pakankamai šilta dar bus Artimuose Rytuose, tačiau ten vykti ilsėtis šiuo metu nepatartina.

Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad vidutinė oro temperatūra Lietuvoje ir gretimuose rajonuose lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje vėl bus aukštesnė už daugiametę.