Klimatologai: globalinis klimato atšilimas yra neginčijamas faktas

Lietuvoje įsivyraujantys sausi, be kritulių orai, rodos, ne naujiena, šiųmetinis birželis - sausesnis, šiltesnis nei įprasta. Klimatologai prognozuoja, kad ir liepa bus šiek tiek sausesnė už įprastines daugiametes normas. Šiemet buvo fiksuoti ir rekordiškai šilti balandžio, gegužės mėnesiai. Gyventojams, laukiantiems derliaus, aktualiausia – kritulių kiekis, tačiau jų pasiskirstymas artimiausią mėnesį bus netolygus, - sako klimatologai. „Netolygus kritulių pasiskirstymas iš dalies lemtas klimato kaitos. Atsirandantys liūtiniai krituliai - irgi būna lemti klimato kaitos, - aiškino klimatologas Donatas Valiukas. - Vykstant klimato kaitai tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje stiprėja, dažnėja karščio, šalčio bangos. Žvelgiant į ateitį prognozuojama, kad, nepaisant to, jog Lietuvoje kasmetinis kritulių kiekis kis mažai, didės sausrų tikimybė bei dažnumas, ypač vasaros mėnesiais.“

Daliai žmonių klimato šiltėjimas vis dar atrodo pernelyg išpūstas dalykas, į kurį neverta kreipti dėmesio. Klimatologas D.Valiukas tokią poziciją palygino iliustruodamas situacija: nors medikai įspėja apie rūkymo žalą, visada atsiras žmonių, kurie teigs, kad jų senelis rūkė visą gyvenimą ir nesiskundė ligomis. Tai pavieniai pamąstymai, neturintys nieko bendro su šia problema. Tas pats ir dėl klimato kaitos. „Oro temperatūra matuojama kasdien kelis kartus per parą. Kai temperatūra matuojama 100 metų, iš tos sekos matyti, kad klimatas kinta. Čia jau nieko nebereikia galvoti, mes konstatuojame faktą. Temperatūra kyla, tas pats yra visame pasaulyje.“ Pasak D.Valiuko, žmonės, įsidiegiantys atsinaujinančios energetikos šaltinius, automobilius iškeičiantys į keliones dviračiu, tausiai vartojantys, jau yra atsakingi piliečiai klimato kaitos atžvilgiu ir yra verti pagarbos.

Šia tema kalbiname Gamtos tyrimų centro žinduolių ekologijos labaratorijos jaunesnyjį mokslo darbuotoją, doktorantą Romualdą Varanauską:

- Kokios įtakos klimato kaita turi biologinei įvairovei?

- Jeigu kalbėsime apie tai karštas, tai šaltas oro bangas, tokie svyravimai gali būti labai įvairūs. Pavyzdžiui, visiems pastebimi kelių dienų temperatūriniai pokyčiai, kai po poros karštų būna kelios gerokai šaltesnės. Mažiau pastebime, kai tokie temperatūros svyravimai kartojasi ilgesniu - 4-8 metų periodu, laikui bėgant jie susideda į dar ilgesnius - 30-ies ar net 60-ies metų - temperatūrinius ciklus. Žinoma, kad yra ir 11-os metų temperatūrinis ciklas. Tai nėra atsitiktinumas, jie susiję su Saulės aktyvumo ciklais. Lietuvoje dėl šalies geografinės padėties temperatūriniai svyravimai turi 8 metų ciklą. Mažos, momentinės karščio, šalčio bangos poveikio biologinei įvairovei tikrai nedaro, nes kiekvienas gyvūnas gali surasti sau komfortišką zoną ir pasislėpti nuo karščio ar šalčio, tačiau kai banga užtrunka keliolika metų, nedidelis poveikis tikrai gali būti. Gyvūnai iš šiltesnių kraštų gali pro truputį trauktis vėsesnių kraštų link. Kad ir link Lietuvos, link Šiaurės. Klimatui banguojant, kai po šiltų bangų ateina šaltesnės, gyvūnai grįžta į prieš tai buvusias buveines. Nebūtinai tai būna tie patys individai, kurie atklydo iš šiltesnių kraštų, atgal į pietus gali trauktis jau jų palikuonys. Kai klimatas šiltėja šimtmetį, šilumamėgiai gyvūnai ieškodami sau palankių buveinių į Šiaurę traukiasi ilgesniam laikui. Dėl gamtinių sąlygų taip gyvūnai atklysta į sau neįprastas buveines ir gali pakenkti vietinėms rūšims. Prieš trejetą metų į Lietuvą atklydo auksinis šakalas, tai pietinis gyvūnas, kuris skverbiasi į šiaurinius regionus, juose randa sau gyventi palankias sąlygas. Kitas poveikis, kurį daro ilgalaikis klimato šiltėjimas šiltakraujams gyvūnams, yra paties individo kūnas. Remiantis vokiečių biologo Kristiano Bergmano taisykle, tos pačios rūšies gyvūnai, gyvenantys savo paplitimo areale, šiauriau būna stambesni, o pietuose - mažesni, tai susiję su gyvūnų fiziologiniais procesais, mat stambesnių individų medžiagų apykaita yra lėtesnė, jie geriau pakelia atšiaurias gyvenimo sąlygas. Tikėtina, kad ir Lietuvoje gyvūnų masė šiek tiek mažėja, gyvūnai smulkėja, tačiau kol kas kategoriškai to tvirtinti negalime.

- Karščio bangos sukelia miškų gaisrus, kurie naikina biologinę įvairovę, kaip matuoti šią žalą?

- Rūšiai tokie gaisrai didelio poveikio neturi, tik lokaliam gyvūnų skaičiui. Tai yra trumpalaikis poveikis individui ar jų grupei. Rūšies išnykimui „reikia“ ilgalaikio poveikio, ilgalaikių nepalankių sąlygų.

- Klimatologai pastebi, kad globali vidutinė temperatūra auga, kaip tai gali paveikti biologinę įvairovę?

- Kiek tas šiltėjimas tęsis, ir kur bus ta riba, kai temperatūra pradės žemėti, sunku pasakyti. Pramonės revoliucija gyvuoja šimtmetį, neturime ilgalaikių stebėjimo duomenų, pagal kuriuos galėtume pasakyti, kas tiksliai nutiks su biologine įvairove, kokia bus ta įvairovė, todėl prognozių gali būti visokių ir visi bus iš dalies teisūs.

***

* Žmogaus ūkinė veikla (iškastinio kuro deginimas, transportas, netinkamas atliekų tvarkymas ir pan.) daro tiesioginį poveikį klimato šiltėjimui.

* Mokslininkai teigia, jog iki 2100 m. vidutinė metinė temperatūra mūsų šalyje gali išaugti 1,5-5,1 laipsnių Celsijaus. Vasaros metu daugės karštų dienų, o žiemą sulauksime vis mažiau sniego. Prognozuojama, kad iki 2100 m. maždaug 3,7-13,5 proc. išaugs ir vidutinis metinis kritulių kiekis. Teigiama, jog maždaug 20-90 cm kils ir Baltijos jūros lygis. Dalis Kuršių marių krantų bus užlieti, pakilęs vanduo dažniau nuplaus paplūdimius.

* Ką galėtų padaryti gyventojai, kad mažintų šiltnamio dujų efektą? Paprasčiausi būdai - efektyviai naudokite energiją, degalus. Prieš pirkdami prekes, gerai pagalvokite, ar jums jų būtinai reikia – besaikis vartojimas, maisto švaistymas skatina klimato kaitą. Rinkitės atsinaujinančios energetikos šaltinius.

Užs.5