Pasak vicemero Arvydo Cesiulio, priklausančio šiai darbo grupei, labiausiai uostamiestyje trūksta ikimokyklinio ugdymo pedagogų. Darbo grupė parengė trejų metų mokytojų pritraukimo į Klaipėdą programą, kuri jau turėjo būti pradėta įgyvendinti šiemet, bet dėl koronaviruso savivaldybė, stokodama lėšų, negali jos pradėti vykdyti. Darbo grupės sprendimai ateityje bus teikiami svarstyti miesto Tarybai. Galima sakyti, kad ji jau baigė savo darbą, kai kurie siūlymai bus pradėti įgyvendinti, tačiau procesas nesibaigia.

„Mano manymu, pasiekėme neblogą rezultatą. Kai kuriuos elementus iš tos programos mes dabar imamės įgyvendinti, pavyzdžiui, dėl stipendijų skyrimo. Sakoma, kad Klaipėdai labiausiai trūksta inžinierių, IT specialistų. Bet mes negalime finansuoti tik jų stipendijų, turime galvoti plačiau, pradėti nuo pačios pradžios, nuo tada, kai formuojasi vaiko asmenybė. Mes šį klausimą vertiname labai rimtai ir manome, kad miesto parama pedagogams remti ir pritraukti turi būti įvairiapusė ir apimti įvairius aspektus", - sakė vicemeras.

Perkvalifikavimas, stipendijos, parama

Visų pirma pačioje Klaipėdoje mokytojų turi būti rengiama daug daugiau. Šiuo metu uostamiestyje yra dvi švietimo įstaigos, turinčios pedagoginę pakraipą - universitetas ir valstybinė kolegija. Jose rengiami mokytojai ikimokyklinėms įstaigoms. Į jų studijas reikėtų pritraukti daugiau studentų. Fizikai, matematikai, informatikai Klaipėdoje nerengiami, jos aukštosios mokyklos neturi net tokių studijų programų. Todėl svarstoma, ką reikėtų padaryti, kad tokias specialybes įgiję žmonės Vilniaus ar Kauno universitetuose atvažiuotų į Klaipėdą.

Šioje srityje jau dirba Klaipėdos universitetas, jis turi parengtas programas ir per metus suteikia pedagoginę kvalifikaciją.

A.Cesiulio teigimu, jau sutarta, kad kitais metais Savivaldybė prisidės prie 8-12 žmonių perkvalifikavimo KU į pedagogines specialybes.

Galvojama ir apie tai, kaip privilioti būsimus ar jau dirbančius pedagogus. Šiuo klausimu svarstomi keli variantai. Vienas jų - tam tikrų socialinių lengvatų teikimas: galbūt verta galvoti apie paramą būstui įsigyti arba socialinio būsto išlaidų kompensavimą. „Reikėtų, kad tie žmonės, kurie atvažiuotų dirbti į Klaipėdos mokyklas, gautų kokią nors socialinę paramą iš savivaldybės. Šiuo klausimu dar nesame nieko nutarę, bet apie tai galvojame", - sako A.Cesiulis.

Ko gero, trumpiausias būdas būtų žmonėms, studijuosiantiems pedagoginius dalykus aukštosiose mokyklose, skirti stipendijas. Yra keli variantai, kaip jos būtų skiriamos.

KU reikia teisės rengti pedagogus

Darbo grupės pasitarime kalbėta ir apie tai, kad nemokame pasigirti tuo, ką turime. „Mes galime parengti puikius pedagogus. Ačiū Dievui, gerų specialistų dar turime. Tik reikia garsiau kalbėti apie save, turint omenyje ir internetą, ir agitaciją feisbuke. Informacija, kad mes teikiame tokias galimybes ir tam tikras lengvatas, turi pasiekti visus regionus, nes mokytojų ir juose trūksta.

Po tam tikrų Seimo sprendimų pedagoginės studijos buvo koncentruojamos tik Vilniuje ir Kaune. Dabar pagal bendrą su Vytauto Didžiojo universitetu programą yra galimybė rengti pedagogus Klaipėdoje, bet tik limituotą jų skaičių. Tikime, kad Seimas atsižvelgs į mūsų galimybes, turimą potencialą, kol jis dar yra, poreikius ir suteiks teisę mūsų universitetui rengti mokytojus", - kalbėjo vicemeras.

Dar reikia pamąstyti ir apie tai, kaip išlaikyti uostamiestyje pedagogines specialybes įgysiančius žmones, kad nepabėgtų į Angliją ar Kūlupėnus. „Savivaldybė negali būti labdaros organizacija, finansuoti žmones, kurie nori studijuoti mūsų aukštosiose mokyklose ir neturėti iš to naudos. Turime galvoti apie miestiečių interesus. Galbūt reikėtų pasirašyti kokį nors susitarimą su regionų savivaldybių merais, galbūt jie prisidėtų prie jaunųjų specialistų rengimo savoms ugdymo įstaigoms", - aiškino A.Cesiulis.