Kitą savaitę penktadienis, Žolinė, yra ne darbo diena, tad laukia ilgasis savaitgalis, teks dirbti viena diena trumpiau.
Ilgųjų savaitgalių šiemet išpuola nedaug - turime aštuonias nedarbo dienas ir tik tris ilguosius savaitgalius. Trys šventės sutampa su savaitgaliais.
Žolinė, Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės, švenčiama rugpjūčio 15 d., šiais metais bus penktadienį. Žolinės bus paskutinis ilgasis savaitgalis šiais metais.
Artimųjų kapų važiuosime lankyti šeštadienį, lapkričio 1-ąją, - Visų šventųjų dieną.
Tuo tarpu metų pabaigoje - gruodžio 24-26 dienomis, per kurias švenčiamos Kūčios ir Šv. Kalėdos, susidarys net penkios poilsio dienos.
Iki 2013 m. Lietuvoje galiojo tvarka, pagal kurią darbo dienos, įsiterpiančios tarp savaitgalio ir šventės, perkeliamos į ankstesnį ar vėliau einantį šeštadienį. Tokiu būdu savaitgaliai pailgėdavo dvigubai. Nemažai žmonių pasinaudodavo proga pasidaryti trumpas atostogas ir išlėkti į užsienį.
2013-aisiais turėjome 10 laisvadienių ir tris ilguosius savaitgalius. Tuo tarpu, pavyzdžiui, 2011-aisiais buvo net šeši ilgieji savaitgaliai.
Žolinės ištakos siekia IV a. pab. Tai pati seniausia ir garbingiausia šv. Marijos šventė.
Vakaruose ji minima nuo VI-VII a. Lietuvoje liaudiškas šios šventės pavadinimas - Žolinė, kadangi per iškilmingas šventės Mišias šventinami žolynai. Žolinės atlaidai vyksta Kabeliuose (Varėnos r.), Krekenavoje (Panevėžio r.), Pivašiūnuose (Alytaus r.), Pažaislyje (Kaunas), Rumšiškėse, Šimonyse (Kupiškio r.), Panemunyje (Rokiškio r.), Surdegyje (Anykščių r.), Zarasuose, Gelgaudiškyje (Šakių r.)
Pasakojama, kad apaštalai, atidarę Marijos kapą, nerado jos kūno - tik gėles. 1950 m. popiežius Pijus XII tikėjimą, kad Marija buvo paimta į Dangų su siela ir kūnu, paskelbė kaip dogmą.
Senovės baltai žolinę skyrė apeigoms didžiajai Deivei gimdytojai Ladai atlikti ir jai atiduoti užaugusio ir subrendusio derliaus aukas. Iki tos dienos niekas nedrįsdavo valgyti naujojo derliaus vaisių.
