Kita šachmatų didmeistrės stotelė - S.Daukanto aikštė?

Nors 38 metų V.Čmilytė-Nielsen dar tyli, logikos, siekti prezidentės regalijų - yra. Ypač prisimenant, jog būsimo šalies prezidento laurai buvo žadami ir buvusiam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui. Be to, nieko keisto, kai partijų lyderiai savo populiarumą pasitikrina ir keldami savo kandidatūrą į S.Daukanto aikštės rūmus. Nors iš partijų lyderių tas pavyko tik Algirdui Mykolui Brazauskui ir Rolandui Paksui. Matyt, visuomenė įsitikinusi, kad Lietuvai geriau atstovautų su jokia partija nesiejamas prezidentas. Nors vis vien nepavyksta visiškai nesusieti - Lietuvoje visi prezidentai siejosi su partijomis arba simpatijų, arba pataikavimų, arba baimės, arba visiškos nepagarbos ryšiais. Vis platesnis spektras, nei žmogų susieti tik su Jurijumi Borisovu ir su Sakartvelo burtininke.

Trys aukšti, liekni ir gražūs

Prezidento rinkimai dar toli. Tačiau įsivaizduokime, kad V.Čmilytė-Nielsen iš tikrųjų juose dalyvaus. Nors tai - tik hipotezė. Šalia aukšto (1,92 m), liekno ir gražaus Gitano Nausėdos pamatysime aukštą (1,84 m), liekną ir gražią jo konkurentę. O šalia dviejų aukštų, lieknų ir gražių konkurentų hipotetiškai galime pastatyti aukštą (1,92 m), liekną ir gražų Andrių Tapiną. Visų krepšinio mėgėjų, šukų gerbėjų ir dietisčių-sveikos gyvensenos vaidilučių džiaugsmui. Bet ką gi žmogui pasirinkti iš tos trijų aukštų, lieknų, gražių puokštės? Juk renkamasi iš kontrastų. O jų nėra. Beveik. Nes lytį pabrėžti yra politiškai nekorektiška. Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) paruoštoje anketoje kandidatai į merus turi atsakyti, ar nėra sąmoningai bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. O lyties nurodyti VRK anketa neprašo. Kandidatų į prezidentus VRK anketa prašo nurodyti tautybę. Lyties nurodyti irgi neprašo. Galų gale, kurią lytį nurodyti? Septyniasdešimtą ar 72-ąją? Tai socialinio susitarimo reikalas. Žmogus, žmogė, ar žmogmuo gali pakeisti savo socialinę lytį kad ir per naktį. Vien dėl kontrasto. O jo nėra. Dama ir vienas iš ponų - visiškai liberalių pažiūrų. Šeimos klausimais nesutampančių su 60-80 proc. visuomenės nuomone. Dama ir vienas iš ponų - kaip dvyniai. Arba abu į S.Daukanto aikštę, arba nė vieno. Nes jei pateks tik viena, kitas vis vien vaikščios į prezidentūrą, tampydamas dėžes su piliečių „parašų" lapais. Užgriozdins rūmus bei jų prieigas dėžėmis. Ar šiaip kasdien užsuks. Už parankės su LGBT bendruomenės atstovais. Papasakoti apie perskaitytą knygą ar surengti prezidentūros koridoriuje „Triumfo Pride" eiseną. Kasdien. Kol tęsis triumfas. Jei apsauga neįleis, reikš pretenzijas, jog prezidentė atstovauja ne dėžei, bet Lietuvai. Tad viena aišku - jei šalies vadovu ar vadove taptų vienas aukštas ar viena aukšta, prezidentūrą lipte apliptų Okeanidės, Okeanai ir armonikaitės. Marga, spalvinga, džiaugsminga publika. Ir ši džiaugsminga, karnavališka publika, vien todėl, kad jau džiaugsminga, iškart prarastų savo finansavimo šaltinius. Kam finansuoti, šelpti, jei jų niekas neskriaudžia? Tad taip pragmatiškai galvojant, LGBT bendruomenei itin palankus politikas neturi jokių šansų tapti Lietuvos valstybės vadovu. LGBT bendruomenė pati tuo finansiškai nesuinteresuota. Nebalsuos. Atvirkščiai. Jai tiktų tik toks prezidentas, kuris viešai LGBT bendruomenę smerktų, įžeidinėtų. Nes tada jau galima sukelti tarptautinį pasipiktinimo alasą.

Saugiausia kalbėti šūkiais

Ką dar galėtų pasiūlyti būsimi šalies vadovo rinkimai? Ogi socialdemokratų lyderę, europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę. Dėl mažesnio ūgio ir tvirtesnio stoto jau būtų kontrastas tarp jos ir V.Čmilytės-Nielsen bei kitų dviejų aukštų. Bet jei abi - ir žemesnė, ir aukštesnė - prabiltų apie vienos lyties partnerystę - kontrastas iškart imtų akyse nykti. Damos prabiltų unisonu. Tiesa, V.Blinkevčiūtė daugiau kalbėtų apie lygias moterų teises, rinkimų kvotas, ir taip nuo 72 socialinių lyčių netyčia nusiristų į vieną. Suabsoliutintą. Baisiau nei į gūdžius patriarchalinius viduramžius. Nes tada žmonės visgi pripažino, kad egzistuoja ne viena, bet dvi lytys.

Rugpjūčio 20-31 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų" apklausa parodė, kad žmonėms labiausiai patinka trijų tipų politikai. 1. Tie, kurie žmonėms netrukdo dabar gyventi (Valdas Adamkus, Dalia Grybauskaitė). 2. Tie, kurių pažiūros sutampa su visuomenės daugumos nuomone (G.Nausėda). 3.Tie, kurie kalba žmonėms tai, ką jie norėtų girdėti ir kas juos guodžia. Galima tada kalbėti net šūkiais. (G.Nausėda - apie Gerovės valstybę. V.Blinkevičiūtė - apie tai, kad nė vienas žmogus neturi likti nuošalyje ir jog būtina didinti žmonių pajamas). Na, kam nepatiktų tai girdėti? Tad jei nori būti populiarus - kalbėk žmoniją guodžiančiais šūkiais, vaizduok motiną Teresę, popiežių Pranciškų, Dalailamą - juo nebūdamas - ir būsi žmonijos pagarbintas aukštais reitingais. Lietuvoje - taip pat. Tik kartais karjerai sutrukdo kokia nors banali brendžio dėžutė.

O ką iš tikrųjų tie hipotetiniai kandidatai galvoja - nežinau. Tik netikiu, kad, patekus į Europos Parlamentą, galima persikūnyti į antrąją Ursulą fon der Lejen. Lietuvių plastiškumas iš tikrųjų išskirtinis. Per naktį iš ateisto gali persikūnyti į giliai tikintį. Krikščionybe, budizmu ir t.t. Per naktį iš komunisto gali tapti buvusiu pogrindininku, disidentu. Per naktį iš kauniečio gali virsti tikru vilniečiu. Tad persikūnyti į Ursulą - vieni niekai. Aušra Maldeikienė jau persikūnijo, tik į šiek tiek nemandagesnę, o V.Blinkevičiūtė, Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius - irgi ganėtinai. Pabuvo Briuselyje - ir praregėjo „LGBT klausimu". O kur politikams tiesiog privalomi kontrastai? Kai liberalės lyderės požiūris į šeimą, LGBT visiškai sutampa su socialdemokratės lyderės ir Aušrinės Armonaitės požiūriu, nematau jokio kontrasto. Jokių lenktynių. Jokios ugnies. Ant starto linijos stovi trys vienodos degtukų dėžutės be degtukų. Kontrastu išlieka tik G.Nausėda.

Išvada

Geriausiai mums į prezidentus tiktų nelegalas. Aukštas, gražus, lieknas, neužrakintas. Mūsiškai nesuprantantis. Nes labai greitai iš Lietuvos pabėgtų. Dar nespėjęs su partijomis, Seimu ar Vyriausybe susivaidyti. Tad nors ir neturėtume šalies prezidento, turėtume bent šiek tiek taikingesnę vidaus politiką. Ir bendrą partijų susitarimą - surasti ir parvežti Lietuvos prezidentą namo. Bet tai - tik utopija.