Kinija - situacija galėtų pasikeisti, bet Lietuvos valdžia nesikalba

Spaudos konferenciją Čiu Baihua pradėjo nuo pamokymų Lietuvos vyriausybei. Pasak jo, Taivano atstovybę nusprendę atidaryti mūsų šalies politikai turėjo įsiklausyti į Pekino nuomonę ir nedaryti tokios klaidos. Ne kartą pabrėžęs, kad Taivanas yra neatsiejama Kinijos Liaudies Respublikos dalis, jis perspėjo, jog tokie Lietuvos žingsniai gali būti įvertinti kaip kenkiantys KLR nacionaliniam saugumui ir jos teritoriniam vientisumui. Diplomato vertinimu, Lietuvos ir Kinijos santykiams pakenkęs mūsų šalies Užsienio reikalų ministerijos žingsnis, nors atstovybė ir negavo diplomatinio statuso, buvo naudingas nebent Taivano separatistams.

Pasak jo, nors buvo ne kartą mėginta atkreipti į tai Lietuvos politikų dėmesį, jie liko „kurti". Todėl, pasak diplomato, nereikia stebėtis, kad neatsakingas šalies valdžios žingsnis atsiliepė visai valstybei. Jis nesiėmė prognozuoti ateities, tačiau neslėpė, jog šalių tarpusavio bendradarbiavimui buvo smogtas skaudus smūgis, kurį netruks pajusti ir kitos sritys - kultūra, ekonomika ir tt. Čiu Baihua priminė visiems puikiai žinomą tiesą, kad po Lietuvos URM išsišokimų sankcijų, nors oficialiai tokios nebuvo įvestos, jau sulaukė Kinijoje interesų turėję Lietuvos verslininkai.

Analizuodamas Lietuvos valdžios norą pyktis su antra pagal dydį pasaulio ekonomiką, jis buvo linkęs įžvelgti galimus JAV interesus. Pasak jo, gali būti, kad tokiais būdais ministrų portfelius gavę jaunieji politikai bando įsiteikti Amerikai ir pasiekti, kad Taivane būtų dislokuoti kariniai amerikiečių daliniai. Visgi, Čiu Baihua teigimu, nepaisant to, jog Amerika jaučiasi „super valstybe", visada reikėtų prisiminti Afganistano pavyzdį, kuris labai aiškiai parodė, jog draugystė su Amerika jokio saugumo negarantuoja.

Jis priminė, kad Kinija niekada nesikišo į kitų nepriklausomų, suverenių valstybių vidaus reikalus ir nemokė jų, kaip reikėtų gyventi, todėl kinai labai nepalankiai vertina lietuvių kišimąsi. Taip pat retoriškai buvo pasiteirauta apie tai, kodėl Lietuvos vyriausybė taip aršiai nekovoja už Katalinijos ar kitų, nepriklausomybės siekiančių, regionų teises, kodėl nekuria jų atstovybių, o taip domisi toli nuo jos esančio Taivano reikalais.

Nebuvo pamirštas ir esą mūsų šalyje engiamų rusakalbių ar Baltarusijos pasienyje įstrigusių prieglobsčio prašytojų teisių klausimas.

Atsakinėdamas į klausimus diplomatas palygino Lietuvos ir Kinijos valdžių požiūrį į investicijas. Lietuva, jo teigimu, prisidengdama nacionaliniu saugumu, ne tik atsisakė Kinijos siūlytų investicijų, bet ir smarkiai apsunkina Kinijos verslininkų veikimą savo šalies teritorijoje. Tuo pat metu Kinija yra atvira visiems ir prekiauja su visu pasauliu, įskaitant ir tą pačią JAV. Šiais laikais, pasak jo, po vieną niekas nebegali išgyventi, todėl valstybėms yra tikslinga kooperuotis ir ieškoti bendrų sąlyčio taškų.

Nepaisant išsakytos kritikos ir priekaištų, Čiu Baihua patikino, kad, žiūrint iš tokios pozicijos, galimybių mūsų šalims normalizuoti santykius ir atnaujinti abipusiai naudingą bendradarbiavimą dar yra. Pirmiausia Lietuva, diplomato teigimu, turėtų Taivano atstovybės pavadinimą pakeisti į Taibėjaus. Regiono sostinės pavadinimo naudojimas yra įtvirtintas tarptautiniais susitarimais ir neprieštarauja Pekino propaguojamai „vienos Kinijos" politikai. Tai galėtų būti pirmas žingsnis į santykių normalizavimą. Po jo, tikėtina, sektų ir kiti tačiau, Čiu Baihua nusivylimui, Lietuvos valdžia ir toliau linkusi ignoruoti Kiniją bei „negirdėti" jos prašymų ir pasiūlymų.