Kenkėjais užkrėsta mediena puikiai tinka baldams?

Eglės Lietuvoje išnyks?

Parlamentarei Astai Kubilienei Seime pasiteiravus, kodėl pradėti kirsti net regioniniai parkai, aplinkos ministras Simonas Gentvilas paaiškino, esą taip kovojama su klimato kaitos pasekmėmis: Lietuvoje prasidėjo masinės spygliuočių - ypač eglynų - ligos.

„Ligos, kuriomis prasirgo Čekijos, Vokietijos miškai, pasislinko į šiaurę. Dėl šiltų žiemų prisidaugina nemažai vabalų, vabzdžių, kurie nualina medynus, kurie dėl sausų vasarų negali apsiginti. Griežtai ir atsakingai pasakau - kertama yra tiek pat medienos, kiek ir kiekvienais metais, tačiau šiemet trečdalis medienos bus iškirsta sanitariniais kirtimais.

Tų kirtimų metu kartais yra iškertama per daug, kas buvo ar Santariškėse, ar Verkiuose, ar kitur, dėl to, kad paliečiami ir lapuočiai, bet tai nėra taisyklė. Tai nėra taisyklė, nes serga spygliuočiai.

Lietuvoje greičiausiai eglės išnyks, nes Lietuva yra pietinė eglių zona ir eglės pasislinks į Latviją, nes eglės Lietuvoje nebeatlaiko klimato kaitos, kenkėjų antpuolių. O kad mes atidėtume šitą eglių išėjimą, židiniai šiuo metu yra valdomi", - kalbėjo S.Gentvilas.

Pasak jo, visuomenė labai nori nekirsti nė vieno medžio, „bet jeigu mes neįsikišime, tai iš tikrųjų bus masinė Lietuvos miškų žūtis".

Tinka lentoms, plokštėms, baldams

S.Gentvilas aiškina, kad pastarojo meto sanitariniai kirtimai dažniausiai susiję su plintančiu kenkėju - žievėgraužiu tipografu. Jei nebus kertami užkrėsti medžiai, židiniai plėsis, o eglės nudžius. Akyli „Vakaro žinių" skaitytojai pastebėjo, kad nukirsti medžiai savaitėmis guli suversti į rietuves. Kodėl iškart neutilizuojami, jei yra toks užkrato pavojus? Pasirodo, iš medienos verslo gyvenantiems asmenims sanitariniai kirtimai nėra labai bloga naujiena, mat net ir užkrėstos medienos nebūtina utilizuoti - ją galima parduoti.

„Įsivaizduokime, kad yra pažeistų medžių rietuvės, sukrautos šalia kelio. Jie sukraunami į rąstovežius ir keliauja savo keliais - į lentpjūves, pas plokščių gamintojus ar dar kur nors. Jei yra vasara, tai yra pavojus, kad nuo rietuvių kenkėjas gali persimesti į augančius medžius. Todėl yra nustatyta, kad vasarą tam tikru laikotarpiu pažeisti medžiai turi būti nužievinami.

Tada jie tampa nepavojingi kitiems (tas negalioja žiemą, nes vabalai miega po žieve). Nužievintą žievę galima sudeginti, galima paskleisti, nes žievėgraužiai minta tarp medienos ir žievės esančiu žalių medžių brazdu. Net jei lervos ir išsiris, neturės kuo maitintis ir išmirs", - „Vakaro žinioms" pasakojo miškininkas dr. Aidas Pivoriūnas.

Neatliktų darbų pasekmė

Sanitarinių kirtimų pagrindinis tikslas turi būti ne medienos gamyba, bet šalinimas iš miško medžių, kurie yra pavojingų vabzdžių ir grybinių ligų platinimo šaltinis. Žievėgraužio tipografo atveju, visų pirma reikia pjauti ir išvežti iš miško egles, kuriose vystosi šio kenkėjo naujoji karta.

„Nesmagus, bet būtinas darbas yra žalius medžius, kai po jų žieve yra įsimetę vabalai, pjauti - kad nelaimė būtų lokalizuota. Tai - stovinčių medžių neužsikrėtimo prevencija. Ką matome dabar - yra laiku neatliktų darbų pasekmė", - tvirtino A.Pivoriūnas.

Spygliai - neskanūs

Mokslininko teigimu, žievėgraužiai pavojingi tik spygliuočiams, nors savų kenkėjų turi ir lapuočiai, daugiausiai tų, kurie nuėda lapus.

„Spygliuočių spygliai nėra labai skanūs, be to, turi daug sakų, todėl žievėgraužiai nuo jų pradeda springti, „susisakuoja" ir todėl nelenda. Lenda valgyti brazdą, kas yra pats skaniausias maistelis. O tas brazdas yra vieta, per kurį keliauja maisto medžiagos ir vandenys, maitinantys medį. Kai brazdą apgraužia, medis nebegauna maisto ir pradeda džiūti", - dėstė miškininkas.

Į vieno skaitytojo klausimą, ar būtina dezinfekuoti rąstovežį po to, kai juo būna pervežama užkrėsta mediena, jis atsakė, kad tai būtų visiškai perteklinė priemonė, mat jokio užkrato pavojaus nebelieka: medienos žievėgraužiai nevalgo, o be brazdo greitai išmiršta.

„Jei kas nors sako, kad sanitariniai kirtimai miškininkams yra didelis pasipelnymo šaltinis, yra neteisus. Jei labai greitai nupjauni ir išveži, kol grybinės ligos nesugadino kokybės - gal ir taip. Bet taip, deja, niekada neatsitinka, nes masiniai ligų išplitimai yra nekontroliuojami, mes tik kariaujame su pasekmėmis: dėl to netenkama pajamų, pramonė nenori pirkti nekokybiškos produkcijos, nebereikia tiek daug darbuotojų ir jie būna atleidinėjami ir t.t.", - vardino dr. A.Pivoriūnas.

Komentuoja Seimo narys, buvęs aplinkos ministras Kęstutis MAŽEIKA:

„Ministras S.Gentvilas elgiasi neetiškai. Reikėtų prisiminti praėjusią kadenciją, kad jis buvo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys ir mane kritikavo kaip ministrą dėl tų pačių sanitarinių kirtimų. Tapęs ministru jis iškart pareiškė, kad stabdys miškų kirtimus, žadėjo Punios šilo rezervato plėtrą.

Tačiau tai ir buvo priežastis, dėl kurios atsidūrėme dabartinėje situacijoje. Ministras negirdėjo nei mokslininkų, nei tų pačių miškininkų signalų, kad reikia spręsti problemą. Per tris jo ministravimo metus įvyko mažiausiai šešios tų žievėgraužių generacijos, kurie užkrėstų miškų plotus padidino iki esamo skaičiaus. Dabar ministras suprato situaciją ir ėmė ją taisyti, tačiau kiek per vėlai," - akcentavo K.Mažeika.

Parlamentarui didžiausią nuostabą kelia tai, kad dabartinis ministras nestabdo sveikų miškų kirtimų sutelkiant dėmesį į užkrėstus.

„Nesuprantama, kodėl visas dėmesys nenukreipiamas į kovą su žievėgraužiu. Jei medis yra nudžiuvęs, vabzdžiai juose nebeturi ką veikti. Medis pavojingas tik ten bevaikštantiems žmonėms, nes gali ant jų užgriūti nuo vėjo. Daugiausiai dėmesio reikalauja medžiai, šviežiai apimti žievėgraužio, nes būtent iš jų plinta.

Toks medis turi būti kuo greičiau apdorotas ir išvežtas iš miško. Įvertinus, kad medienos poreikis dėl pramonės stagnacijos yra sumažėjęs, sveikų medžių gal ir visai nebereikėtų kirsti - užtektų kirsti apkrėstus. Bet kertami ir sveiki, ir į biokurą smulkinami nudžiuvę, kurie nebėra pavojingi", - stebėjosi K.Mažeika.