Kalbėjomės su Vilniuje gyvenančia Larisa Čulkova, kuri papasakojo savo istoriją.

Rugpjūčio 25 dieną buvo jos priešpaskutinė konsultacija Užimtumo tarnyboje (toliau UT). Larisa minėjo, jog neturi vadinamojo „Galimybių paso" (toliau GP) ir klausė konsultantės patarimo. Darbuotoja, atsižvelgiant į situaciją, siūlė darbą nuotoliniu būdu bei paskyrė kitą konsultaciją spalio 20 dienai.

Verta paminėti, kad visos konsultacijos vyksta nuotoliniu būdu. Taip pat būtina atsiminti pranešimus apie paskirtą konsultacijos laiką ir vietą.

Spalio 20 dieną įvyko numatyta nuotolinė konsultacija su UT atstove. L. Čulkova sužinojo, kad Užimtumo tarnybos politika pasikeitė. UT pati suranda darbą ir paskiria laiką susitikimui su potencialiu darbdaviu (neatsižvelgiant į darbo ieškančio asmens galimybes bei poreikius).

Užimtumo tarnyba teigia, kad ji nereikalauja vadinamojo „Galimybių paso", bet, jeigu jie pasiūlė UT klientui darbą įmonėje, kuri reikalauja GP, tai negalima atsisakyti šio darbo pasiūlymo. Kitaip Užimtumo tarnyba su darbo ieškančiu žmogum nutraukia sutartį ir į UT bus galima kreiptis tik po pusmečio.

Larisai pasiūlė darbą kompanijoje UAB Pigu (Pigu.lt), kaip matote, apačioje esančioje skelbimo nuotraukoje, norint ten dirbti, galimybių pasas yra būtinas.

Tad žmogus, kuris neturi vadinamojo „Galimybių paso", nes nesiskiepija eksperimentine vakcina arba to „dokumento" nenaudoja, kadangi nepritaria žmonių diskriminavimo principui, rizikuoja negauti jam priklausančių paslaugų valstybinėje institucijoje.

Kyla klausimas, ar čia yra nauja, iš Vyriausybės nuleista, piliečių „paspaudimo" politika?

Panašią istoriją mums papasakojo ir darbo ieškanti jauna mergina iš Vilniaus (Vardas redakcijai žinomas).

Ji pasakojo, kad neseniai telefonu kalbėjosi su jai priskirta specialiste. Mergina teigė, jog intensyviai ieškosi darbo, bet vadinamojo „Galimybių paso" politika jai užkerta daug įsidarbinimo kelių. Konsultantė susinervino sužinojusi, kad mergina nepasiskiepijusi nuo Covid-19. Esą nemokamus skiepus užtikrina valstybė ir, kad pasiskiepijimas traktuojamas kaip dalis privalomojo sveikatos patikrinimo.

Kitai dienai buvo paskirtas vizitas, jam mergina ruošėsi, nervinosi bei darė konsultacijos garso įrašą. Laimei, konsultantė šį kartą nesikabinėjo ir potencialus konfliktas neįvyko.

Abu incidentai įvyko Vilniuje. Bandėme susisiekti su uzt.lt tinklapyje nurodytais kontaktais. Telefonu susisiekti tiek su Vilniaus KAD departamento direktore Jurgita Bražinskiene tiek su Vilniaus miesto 4 - ojo skyriaus vedėja Vida Rasimavičiene nepavyko. Todėl savo klausimus joms išsiuntėme elektroniniu paštu.

Gavę atsakymus būtinai juos čia paviešinsime.

1. Jeigu Užimtumo tarnybos klientas negali įsidarbinti Jūsų siūlomoje įmonėje dėl to, kad neturi „Galimybių paso" ar tai yra priežastis UT nutraukti su juo paslaugų teikimo sutartį?

2. Ką turima omenyje, kai Užimtumo tarnybos klientas gauna tokio pobūdžio žinutę: „Atsiradus darbo pasiūlymui, būsite pakviestas atvykti į Užimtumo tarnybą nesuplanuotu laiku, priimti pasiūlymą dirbti ar dalyvauti darbuotojų atrankoje"? Ar nėra galimybės tą laiką korektiškai suderinti su darbą siūlančia bei darbo ieškančia puse radus abiem optimalų laiką?

3. Ar Užimtumo taryba sudaro visas sąlygas neturintiems „Galimybių paso" ieškoti darbo nuotoliniu būdu arba profesinius kursus?

Rašo Jums Respublika.lt žurnalistas Marius. Gavome neraminančios informacijos, kad asmenys, kurie neturi „Galimybių paso", gali netekti galimybės naudotis Užimtumo tarnybos paslaugomis.

Užimtumo tarnybos paslaugos yra teikiamos visiems klientams, nepriklausomai nuo to, ar jie turi galimybių pasą. Apie tai informavome klientus ir interneto svetainėje, ir socialiniuose tinkluose, ir išplatintame pranešime spaudai.

Viena iš teikiamų paslaugų - tarpininkavimas įdarbinant, teikiamas kontaktiniu būdu, jos neapribojant disponavimu šiuo dokumentu. Tinkamo darbo pasiūlyme nėra nurodytos aplinkybės, susijusios su galimybių paso turėjimu. Šis pasas nėra kvalifikacinis reikalavimas, kurį darbdavys galėtų nurodyti laisvos darbo vietos aprašyme ir kuris galėtų įtakoti sprendimą vertinant, ar darbo pasiūlymas atitinka tinkamą darbą.

Galimybių paso neturėjimas Užimtumo įstatyme nėra paminėtas ir prie svarbių pateisinamų priežasčių darbo ieškantiems asmenims atsisakant Užimtumo tarnybos paslaugų ar motyvuojant neatvykimo priimti darbo pasiūlymo arba atsisakant priimti darbo pasiūlymą. Tokį atsakymą pateikiantiems darbo ieškantiems asmenims, bus taikoma sąlyga dėl bedarbio statuso netekimo (be teisės į bedarbio statusą 6 mėn.).

Tam, kad užtikrintų įdarbinimo tarpininkavimo procesus, Užimtumo tarnyba suaktyvino įdarbinimo paslaugų teikimą. Naudojamos nuotolinės atrankos galimybės arba, esant dideliam darbuotojų poreikiui, organizuojamos pirminės ir antrinės darbuotojų atrankos (darbo mugės) klientų aptarnavimo skyriuose, laikantis visų saugumo priemonių.

Užimtumo tarnybos specialistai turi aiškiai ir konkrečiai su darbdaviu suderinti kandidatų užimti laisvą darbo vietą būdus ir, esant poreikiui, prieš nukreipiant asmenį į atranką, dėl to susisiekti su darbdaviu.

Tinkamo darbo apibrėžime pagal Užimtumo įstatymą pasiūlymai įsidarbinti yra teikiami darbui pagal šiuos požymius: pirmiausia atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją ir kompetenciją ar turimą darbo patirtį. Antra, nustatyta tvarka nėra gauta oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą. Trečioji sąlyga - tai kelionės išlaidos, apskaičiuojamos pagal atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos iki darbo vietos ir LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vieno kilometro įkainį, nesudaro daugiau kaip 15 procentų laisvos darbo vietos aprašyme nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio.

Galimybių pasas turi įtakos įdarbinant darbo ieškančius žmones, bet jis yra tik vienas iš faktorių tarpininkaujant įdarbinimo procese. Pagrindinė priežastis, kurią dažniausiai nurodo klientai, atsisakantys teikiamų darbo pasiūlymų, yra per mažas darbo užmokestis, taip pat nepatogus susiekimas su darboviete. Gaunant minimalią algą dažnai reikia susimokėti ir visas transporto išlaidas, todėl žmogus apskaičiuoja, kiek jam lieka jo poreikiams patenkinti.

Stebint, kad darbo vietos būtų užpildytos, įtakos turi ir siūlomos darbo pozicijos sąlygos ir aplinka. Darbdaviai turėtų daugiau dėmesio skirti darbuotojų pavežėjimui ar jų apgyvendinimui, ypač tai aktualu gyvenantiems atokesnėse šalies teritorijose.

Darbo skelbimų skaičius nuo birželio iki spalio didesnis nei 60 tūkst. per mėnesį. Rugsėjį šalies darbdaviai įregistravo vėl 66,1 tūkst. darbo pasiūlymų. Tai - didžiausias darbo jėgos poreikis, fiksuotas Užimtumo tarnybos laisvų darbo vietų registre per trisdešimt metų.

Spalio 1 d. šalyje buvo registruota 195,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų - 7,6 proc. (16 tūkst.) mažiau nei prieš mėnesį. Rugsėjį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 25,2 tūkst. naujų klientų, tai yra 3,7 tūkst. (17,2 proc.) daugiau nei rugpjūtį. Palyginti su 2020 m. rugsėju, darbo neturinčių asmenų registravosi 31,6 proc. mažiau.

2. Kas turima omenyje, kai Užimtumo tarnybos klientas gauna tokio pobūdžio žinutę, „Atsiradus darbo pasiūlymui, būsite pakviestas atvykti į Užimtumo tarnybą nesuplanuotu laiku priimti pasiūlymą dirbti ar dalyvauti darbuotojų atrankoje"? Ar nėra galimybės tą laiką korektiškai suderinti su darbą siūlančia bei darbo ieškančia puse, radus abiems optimalų laiką?

Užimtumo tarnyba teikia tarpininkavimo paslaugas esamu laikotarpiu, tai yra, darbdaviai registruoja laisvas darbo vietas ir iš karto yra ieškoma asmenų, kurie atitinka laisvos darbo vietos aprašymą pagal registruoto asmens pageidavimą.

3. Ar Užimtumo tarnyba sudaro visas sąlygas, neturintiems „Galimybių paso" ieškoti darbo nuotoliniu būdu arba profesinius kursus?

Užimtumo tarnybos internetinė laisvų darbo vietų informacinė sistemos platforma atvira visiems darbo ieškantiems asmenims.

Užimtumo tarnyba, organizuodama profesinį mokymą ir perkvalifikavimą, vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir Švietimo mokslo ir sporto ministerijos patvirtintomis nuostatomis.

Galimybė mokytis nuotoliniu būdu buvo numatyta karantino metu, esant griežtiems kontaktų ribojimams. Pasibaigus karantinui, nuotolinis mokymas nebeorganizuojamas, todėl visų mokymo įstaigų buvo paprašyta atnaujinti kontaktinį mokymą.