1 nuotr.„Giliai tikiu Lietuvių tautos amžinybe...", - rašė trečiasis tarpukario Lietuvos prezidentas Kazys Grinius, kurį šį šeštadienį pagerbs jo kraštiečiai. Kazlų Rūdoje šiam ryškiai į Lietuvos istoriją įsirašiusiam žmogui bus atidengtas paminklas, kurį inicijavo jaunų žmonių sambūris „Jaunoji Sūduva", o pinigus sunešė paprasti žmonės.
Kazlų Rūdoje rugsėjo 11-ąją šurmuliuos tradicinė miesto šventė, kurios metu ir numatyta atidengti skulptoriaus Zigmo Buterlevičiaus kurtą paminklą K.Griniui. Pasak Kazlų Rūdos mero Manto Varaškos, asociacijos „Jaunoji Sūduva" idėja paminklu pagerbti garbų kraštietį, minint jo 155-ąsias gimimo bei 95-ąsias prezidentavimo metines, sulaukė didelio visuomenės palaikymo. Dar džiugiau, jog iniciatyvos ėmėsi būtent jaunimas, gerai išmokęs ne tik rajono, bet ir visos Lietuvos buvusių tremtinių, gyvų likusių partizanų pamokas, jog tauta, negerbianti savo praeities, vargu ar verta pagarbos.
Tokiu ryškiu pavyzdžiu vietos gyventojams yra Kazlų Rūdos garbės pilietis Algimantas Lelešius, 1941 metų tremtinys. Būtent jis 2015 metais savo lėšomis Kazlų Rūdoje pastatė paminklą Vasario 16-osios akto signatarui Pranui Dovydaičiui. Beje, taip pat kurtą skulptoriaus Z.Buterlevičiaus. Tad miesto skverelyje netoli viena kitos „sustojusios" šios istorinės asmenybės, dėjusios pamatus demokratinės Lietuvos valstybės kūrimui, tikimasi, bus traukos centru ne tik paprastą dieną, bet ir minint valstybines šventes.
Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje yra ir K.Griniaus amžinojo poilsio vieta - maždaug už 13 kilometrų nuo Kazlų Rūdos esantis K.Griniaus memorialas, pastatytas Mančiagirėje (Mondžgirėje), Mikalavo miške. Čia yra prezidento K.Griniaus palaikų urna, kuri užmūryta paminklo, iškalto iš balto granito, postamente. Beje, ši palaidojimo vieta yra paties K.Griniaus prieš mirtį artimiesiems išsakytas noras, jog „sąlygoms atsiradus, būti priglaustam Mondžgirėje, supylus paplentėje kalnelį, kuriame pelenų urna būtų".
Komentuoja operos solistas, Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos narys Liudas Mikalauskas
Į asociaciją „Jaunoji Sūduva", kuriai ir pats priklausau, susibūrė jauni iniciatyvūs žmonės. Vykdome įvairią veiklą: nuo mažų bibliotekėlių, tai yra „knygų namelių" pastatymo kur nors parkuose, vaikų žaidimų aikštelių įrengimo, pagalbos vienišiems seneliams iki žygiavimo su šiaurietiškomis lazdomis po draustinį. Įvairiais renginiais ir iniciatyvomis norime apjungti kuo daugiau šio krašto žmonių tiesioginiam bendravimui.
Idėja surinkti lėšas iš žmonių ir pastatyti paminklą prezidentui K.Griniui kilo prieš metus. Paminklui surinkti 13 tūkst. eurų nėra taip paprasta. Dėl teisybės reikėtų pasakyti, kad buvo pateikta paraiška ir savivaldybei, jog kažkiek paremtų bendruomenės iniciatyvą. Iš savivaldybės biudžeto buvo skirta 1,5 tūkst. eurų.
Kazlų Rūdoje jau stovintis paminklas signatarui P.Dovydaičiui buvo išskirtinis atvejis, nes jį vienas finansavo tremtinys A.Lelešius. O mūsų paminklui yra susidėję keliasdešimt žmonių ir įmonių.
Reiškiu A.Lelešiui didžiulę pagarbą už jo padarytus darbus - jis pastatė ne vieną paminklą ir mūsų partizanams. Man šis žmogus yra pavyzdys, kaip galima paaukoti visą gyvenimą dėl Tėvynės istorijos įprasminimo. Nes būtent jis, tremtinys Lelešius, paskatino savo pavyzdžiu jaunąją kartą neužsiimti vien tik savo gyvenimu, bet atkreipti dėmesį ir į tremtinių kartos darbus, į jų raginimą neužmiršti šalies istorijos ir tų žmonių, kurie kūrė mūsų nepriklausomą valstybę.
Tad mes, naujoji karta, lyg leitmotyvą turėjome, kad mieste šalia Dovydaičio atsirastų kita ypač svarbi asmenybė, kilusi iš šio krašto. Tai būtų tam tikras darbų tęstinumas: kažkada brandžiosios kartos atstovas A.Lelešius pastatė paminklą P.Dovydaičiui, dabar jo pavyzdžio paskatintas jaunimas surinko lėšas kitam garbiam kraštiečiui. Vienas paminklas - brandžiosios kartos dovana miestui, kitas - jaunimo, kurie paskatinti gerojo pavyzdžio jį pastatė. Man tai graži žinutė ir praeičiai, ir ateičiai.
