Kauno raj. taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą netoli kurorto

ELTA jau skelbė, kad, rajono gyventojų bei politikų nuomone, planuojama ūkinė veikla padarytų neigiamą poveikį Kulautuvos miestelio, Virbaliūnų kaimo ir kitų apylinkių bendruomenėms, kurių gyvenimo kokybė dėl triukšmo, oro užterštumo ir kraštovaizdžio pasikeitimo būtų neigiamai ir negrįžtamai paveikta. Dar daugiau: būtų sunaikinta išskirtinė Kulautuvos kurortinės teritorijos rekreacinė ir kurortinė vertė, poilsiui skirtos aplinkos išskirtinumas, padaryta neigiama įtaka visuomenės sveikatai ir Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vykdomai veiklai.

Kauno rajono meras V. Makūnas pastebėjo, kad planuojama ūkinė veikla neatitinka Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinių ir nesuderinama su rekreacijai ir poilsiui palankios aplinkos plėtojimu. Savivaldybės pastangomis toliau tęsiama dviračių trasa palei Nemuną nuo Kulautuvos iki Vilkijos, įrengtos atokvėpio vietos, pradėtas kultūrinių objektų ženklinimas, o kuriama aplinka jau identifikuojama kaip rekreacinė.

Tarybos sprendime pabrėžiama, kad ūkinė veikla sukeltų rimtą grėsmę Kulautuvai, Kačerginei ir daliai Zapyškio netekti kurortinės teritorijos statuso.

Batniavos ir Kulautuvos seniūnijų bendruomenės taip pat kategoriškai nepritaria, kad jų kaimynystėje atsirastų žvyro kasykla, kurią, projekto iniciatorių teigimu, planuojama eksploatuoti 25 metus. Per trumpą laiką surinkta beveik 1000 vietos gyventojų parašų, savo poziciją išsakė dviratininkai, gamtininkai. „Tai aiškiai išreikštas viešasis interesas, kurį mes pasiryžę apginti“, – pabrėžė V. Makūnas.

Kauno rajono savivaldybė taip pat gavo Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos raštą, kuriame pabrėžiama, kad vieta žvyro karjerui įrengti Virbaliūnų kaime pasirinkta neatsakingai.

Tarybos posėdyje dalyvavęs projekto iniciatorius Vytautas Subačius mėgino pagrįsti savo sumanymą, motyvuodamas tuo, kad ūkinė veikla bus planuojama tik dalyje teritorijos, o pabaigus karjero eksploataciją, vieta bus pritaikyta rekreacijai. Tarybos narys Vytautas Rimas priminė, kad Drąseikių karjeras, kurio direktoriaus pavaduotoju 15 metų dirbo V. Subačius, yra blogas pavyzdys, neleidžiantis tikėti verslininko pažadais.

Verslininkų taikiklyje atsidūrusi 45 ha teritorija yra vertinga kraštovaizdžio dalis. Su ja ribojasi net 15 paveldo objektų: Virbaliūnų, Kriemalos, Kulautuvos ir Brūžės senovės gyvenvietės, Paštuvos piliakalnis, Brūžės dvarvietė ir kapinynas, Lietuvos sklandytojų slėnis. Čia driekiasi dviračių trasa, piligrimų kelias. Nemuno pakrantė priskirta vieningam Europos saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“, joje yra retų augalų rūšių, paukščių buveinių.

Planuojama ūkinė veikla būtų vykdoma dideliame 26,2 ha plote, šalia kurio yra išsidėstę valstybės saugomi kultūros paveldo objektai ir jų apsaugos zonos, todėl, remiantis 1992 m. Europos archeologinio kultūros paveldo apsaugos konvencija, planuojamoje ūkinės veiklos teritorijoje būtini archeologiniai tyrimai. Atsižvelgdamas į šiuos faktus, Kultūros paveldo departamentas nepritarė verslininkų planams.

Posėdyje dalyvavęs Batniavos bendruomenės atstovas, visuomenininkas Donatas Jančaras pastebėjo, kad verslininkų sumanymas gabenti iškasenas per privačius sklypus taip pat kelia dvejonių.

Kauno rajono savivaldybė gavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir aplinkos ministro Simono Gentvilo raštus. Paaiškinta, kad vadovaujantis PAV (poveikio aplinkai vertinimo) įstatymo nuostatomis, savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba gali priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl tokios veiklos galimybių. Tokiu atveju PAV procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas neigiamas motyvuotas sprendimas. Išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybei svarbiam projektui įgyvendinti.

Tarybos narės Irenos Marcinkevičienės pastebėjimu, Virbaliūnų karjero nėra valstybės strateginiuose planuose, todėl dabar svarbu imtis priemonių, kad būtų išsaugotas kraštovaizdis, gamtinis karkasas ir kultūros paveldo objektai.