11 nuotr.Šiandien į neeilinį posėdį susirinkusi Kauno rajono savivaldybės taryba vienbalsiai nepritarė Kauno miesto savivaldybės tarybos rugsėjo 10-ąją priimtam sprendimui prijungti prie laikinosios sostinės 13 rajono seniūnijų. Nepasitenkinimą iš Kauno rajono atvykę žmonės išreiškė ir po Vidaus reikalų ministerijos Vilniuje langais.
Į Kauno rajono posėdį buvo kviestas ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Tačiau pranešta, jog meras atostogauja ir yra išvykęs.
Rajono meras Valerijus Makūnas sakė, jog dabartinė situacija, kai bandoma išdraskyti Kauno rajoną, jam primena Sausio 13-ąją, nes beveik po 30 metų vėl tenka gintis:
„25 362 žmonės jau pasirašė prieš rajono išdraskymą. 1500 žmonių pasirašė po peticija. Esame garbingą istoriją turintis kraštas. Esame įvertinti ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Skubotai bandant perrašyti rajono žemėlapį, iš 101 tūkstančio gyventojų liktų tik 30 tūkstančių. Kaip jie gyvens? Ar atlikti ekonominiai, finansiniai, socialiniai skaičiavimai? Ar paaiškintos pasekmės? Esame lygiateisė savivaldybė. Regioninės politikos prioritetas - darni, tvari regioninė strategija. Selektyviai atimti geriausias, turtingiausias rajono teritorijoje esančias seniūnijas iš kitos savivaldybės yra ydingas ir pavojingas precedentas visai šalies savivaldai.“
Kauno rajono meras atrėmė ir kauniečių politikų teiginius neva rajono vaikai lanko Kauno darželius, mokyklas:
„Mūsų vaikai užima laisvas darželių vietas. Pabrėžiu - laisvas. Kauno miesto ikimokyklinėse įstaigose yra 300 laisvų vietų. Gąsdinimo, jog už miesto darželius bus papildomai apmokestinami rajono vaikų tėvai, net nekomentuosiu. Kaimynai taip nesielgia. Taip nebūna, kad prijungiamos teritorijos savaime tampa miestu. O likusieji rajone turės labai ribotas galimybes plėtoti infrastruktūrą. Turime rajone daugiau nei 3 tūkstančius ūkių, o iš jų net tūkstantis patektų į miesto teritoriją. Tai yra, 40 proc. rajono žemės. Demokratiniame pasaulyje niekas taip nerūšiuoja žmonių ir nesikėsina į jų teritorijas. Europos valstybių patirtis leidžia rinktis ne jungimosi, bet bendradarbiavimo modelį.
Kauno rajono savivaldybės tarybos narė, socialdemokratė Violeta Boreikienė informavo, kas lauktų prie Kauno prijungtų rajono verslininkų. Praradus 40 proc. pasėlių, būtų sunkiau gauti ES paramą. Kauno rajone nekilnojamas turtas apmokestintas 0,3 proc., o Kaune - 0,7 proc. Rajone mažesni ir žemės bei jos nuomos mokesčiai.
„Pažangiose Europos valstybėse einama decentralizacijos keliu, - kalbėjo V.Boreikienė, - šių metų pirmąjį pusmetį Kauno rajono įmonėse dirbo 21 261 darbuotojas, 1036 asmenimis daugiau nei 2018 metų pradžioje. Apie 50 proc. dirbančiųjų yra Kauno miesto ir gretimų savivaldybių gyventojai. Europoje yra daug žiedinių savivaldybių, bet Berlyno meras neverkia, kad Berlyne mokosi rajono vaikai. Turime ne kariauti, o bendradarbiauti.“
Posėdyje kalbėjęs konservatorius Justinas Urbanavičius pranešė, kad konservatorių frakcija Kauno miesto tarybos sprendimui prisijungti 13 rajono seniūnijų, nė už ką nepritars. Nes pabrangtų verslo liudijimai, sutriktų švietimas, pablogėtų sąlygos žemdirbystei.
„Valstietis“ rajono politikas Romas Majauskas pavadino Kauno miesto tarybos sprendimą „vieno žmogaus sugalvojimu“:
„Jei aš užsimanyčiau prisijungti kaimyno žemės dalį - kaip tai atrodytų? Tik Lietuvoje galimas toks variantas. Ir mūsų Seime kartais vienas žmogus ką nors sugalvoja ir bando „pritempti“, neatsiklausdamas žmonių. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas - nekorektiškas, nepagrįstas ekonominių-socialinių rodiklių analize, prieštarauja regioninei plėtrai. Daug metų dalyvauju rajono tarybos veikloje, bet nesuprantu „vyresniojo brolio“ požiūrio į Kauno rajoną. Mūsų pastangomis blaivus protas nugalės. Tam mes ir esame politikai.“
Situaciją komentuoja profesorius, socialinių mokslų daktaras Gediminas MERKYS:
Neatstovauju jokiai partijai, kalbu kaip mokslo ekspertas ir aktyvus pilietis. Kauno miesto tarybos sprendimas prisijungti dalį rajono yra grobuoniškas elgesys. Kauno rajono savivaldybės taryba yra politinės valdžios organas. Politinis procesas de facto jau prasidėjęs, bendruomenė jau ūžia. Prasidėjo agresyvaus gąsdinimo ir dezinformavimo kampanija. Gąsdina, kad rajono vaikai mokės 16 kartų didesnes įmokas už mokslą. Medijose eksponuojamos fiktyvios istorijos ir nuotraukos. Tai neturi analogų savivaldos istorijoje. Primena pokario šantažą dėl stojimo į kolchozus. Grobuoniškas, aneksionistinis sprendimas sukėlė gyventojams sumaištį. Vyksta spontaniški susirinkimai. Už konflikto eskalavimą atsakomybę turi prisiimti tuo suinteresuotos grupės. Manau, jos pačios nelabai tiki, kad prisijungimas pavyks.
Situaciją komentuoja Seimo narė, socialdemokratė Raminta POPOVIENĖ:
Esu Kauno rajono gyventoja. Kauno miesto savivaldybės sprendimas prijungti prie Kauno 99 miestelius bei kaimus ir 13 seniūnijų pažeidžia Lietuvos Respublikos Teisėtumo pagrindų įstatymą.Išskirtinai svarbus sprendimas neišdiskutuotas, neatlikta kaštų analizė, kiek savivaldybės ribų keitimas gali sukelti socialinių, ekologiniųs, ekonominių rizikų. Dėl tokio sprendimo turi pasisakyti visos šalies ministerijos. Ne tik išsakyti poziciją, bet išanalizuoti ir pateikti savo argumentuotą poziciją. Kol kas jokių argumentų negirdime nei iš Vidaus reikalų ministerijos, nei iš Vyriausybės.
Skaičiai
Kauno rajono plotas - 149,6 tūkst. ha. Gyventojų skaičius - daugiau nei 99 tūkst. ir kasmet auga. Rajono mokyklose mokosi 9021 mokinys. Iš jų - 1002 pirmokai. Rajone yra 25 seniūnijos, 371 kaimas, 9 miesteliai ir 3 miestai. Pagal Laisvosios rinkos instituto sudarytą savivaldybių indeksą Kauno rajonas iš 54 ne miesto savivaldybių 5 kartus buvo pirmas ir tris kartus - antras.
