1 nuotr.Šiuo metu vos begyvuojančiame, stebėtinai mažai lankytojų kasdien sulaukiančiame Stoties turguje, viliamasi, situacija pasikeis, kai miesto savivaldybė taps teisėta turgaus teritorijos savininke. Vienintelės iš Kaune esančių beveik dvidešimties privačių turgaviečių.
Dėl to parengtas ir nuo šio antradienio viešai skelbiamas Vyriausybės nutarimo projektas: „Perduoti neatlygintinai Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise valdomą kitos paskirties (naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos) 0,5600 ha ploto valstybinės žemės sklypą (Kaune, M. K. Čiurlionio g. 25).
Turgaus aikštę, pasak oficialių dokumentų, Kauno miesto savivaldybė naudos „savarankiškosioms savivaldybės funkcijoms (dalyvavimas sprendžiant gyventojų užimtumo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo klausimus, viešųjų ir sezoninių darbų organizavimas ir sąlygų verslo ir turizmo plėtrai sudarymas ir šios veiklos skatinimas) atlikti“. Tiksliau – viešajam paviljonui su automobilių saugykla įrengti ir eksploatuoti.
Parengti Vyriausybės nutarimo projektą Kauno miesto savivaldybės Taryba pernai buvo pavedusi Administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui. Jis pavedimą atliko. Tiesa, iki šiol galioja susitarimas dėl minimos teritorijos panaudos, tik prisiėjo į jį įrašyti „turizmo plėtros“ objektą – viešąjį paviljoną su automobilių saugykla, kurių statyba turguje anksčiau nebuvo numatyta.
2019-ųjų spalio 30 dienos valstybinės žemės panaudos sutarties projekte buvo numatyta, jog turgaus sklypu bus galima neatlygintinai naudotis 8 metus. Sutartis sudaryta „ne ilgesniam laikotarpiui nei reikia valstybės ar savivaldybės funkcijoms atlikti“. Vėliau Kauno miesto savivaldybės administracijos V. Šiliausko įsakymu, kurį pasirašė jo pavaduotojas Paulius Keras, pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas iš „susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos“ į „visuomeninės paskirties teritoriją“.
To paties V. Šiliausko pasirašytame kitame dokumente nurodyta 0,56 ha dydžio, naudojamo komercijai (turgaus prekybai), žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 108 tūkst. eurų. Maždaug tiek Kauno nekilnojamojo turto rinkoje gali kainuoti du po 6 arus sklypai individualaus namo statybai.
Tiesa, Kauno miesto savivaldybė, prieš kelerius metus valdžiusi 51 proc. minimo „Stoties turgaus“ akcijų ir ne taip seniai įsigijusi likusias akcijas iš privatininko, žemės sklypą gaus „neatlygintinai“. O kas jame vystys turgaus paviljono su automobilių saugykla statybas, kas tuos „turizmo plėtros, gyventojų užimtumo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo“ objektus valdys, – bus matyti ateityje.
ELTA primena, kad prieš keliasdešimt metų Kauno savivaldybės užsakymu, vietoj turgaus prie Geležinkelio stoties buvo planuojama plėsti intensyviu transporto eismu pasižyminčią sankryžą. O netoliese netgi buvo pradėtas statyti naujas turgus su erdviais, „aukštaūgiais“ paviljonais. Tuomet po dalelę turgaus akcijų buvo gavę du konservatoriai, vienas – žmonos, kitas – savo dukters vardu. Naujai turgavietei statyti buvo imamos (su Savivaldybės garantija) paskolos. Tačiau garantijoms nutrūkus, ir statyboms sustojus, atsirado kas supirko smulkiųjų investuotojų akcijas ir diktavo savo sąlygas Savivaldybei. Deja, griuvėsiai Šiaulių gatvėje, netoli Geležinkelio stoties vis dar „tebepuošia“ Kauno centrą.
Savivaldybė dabar aiškina, kad tuos nebaigtus statyti turgaus objektus panaudos švietimui – gal vaikų darželiui ar kitai panašiai įstaigai. Pažymėtina, kad nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje pradžios Kaune nuo pamatų nepastatyta nei darželių, nei mokyklų.
