Sveikatos apsaugos ministro ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu, prievolės dėvėti veido kaukę neturės viešojo maitinimo įstaigų ir kultūros bei sporto renginių lankytojai. Taip pat bus numatytos išimtys toms paslaugoms, kurios negali būti suteiktos dėvint kaukę.

Naujos priemonės yra dalis kompleksinių sprendimų, kurių imasi Vyriausybė COVID-19 ligos plitimui suvaldyti.

Vyriausybės sprendimu taip pat įpareigota, kad prekybos, laisvalaikio ir pramogų vietų įstaigos nuo šeštadienio privalės riboti ir pirkėjų bei paslaugų gavėjų srautus: užtikrinti, kad pirkėjai ir paslaugų gavėjai eilėse laikytųsi saugaus ne mažesnio kaip 1 metro atstumo vienas nuo kito.

Pastaruoju metu Lietuvoje fiksuojamas užsikrėtimų koronavirusu skaičiaus augimas ir šalies sergamumo COVID-19 infekcija rodiklis 100 tūkst. gyventojų perkopė 5.

Kaip penktadienį pareiškė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, tai, ar siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą reikės griežtinti reglamentavimą ir nustatinėti papildomas sąlygas, ar ne, priklausys nuo visuomenės elgesio.

Kaukės grįžta ir į viešąjį transportą

Nuo šeštadienio autobusuose ir troleibusuose, kaip ir kitose viešose uždarose patalpose, vėl būtina dėvėti apsaugines veido kaukes. Kiekvienoje transporto priemonėje keleiviai ras dezinfekcinio skysčio rankoms, tiek stotelėse, tiek viešajame transporte prašoma laikytis saugaus atstumo, planuoti savo keliones pasirenkant maršrutų reisus, judėjimo laikus.

„Net ir pasibaigus karantinui beveik visos dezinfekcijos, švaros, atstumo ir kitos priemonės viešajame transporte paliktos, kad užtikrintume maksimalų keleivių, vairuotojų saugumą.

Šiuo metu apie kaukių dėvėjimo, taip pat ir kitas higienos taisykles informuosime dar aktyviau, organizuosime ir viešojo transporto kontrolės akcijas. Didžiausių srautų stotelėse ir viešajame transporte kontrolieriai stebės situaciją, primins keleiviams, jog būtina dėvėti kaukes. Žinoma, tikimės ir pačių keleivių sąmoningumo – ne tik viešajame transporte, o ir kitose uždarose viešose erdvėse“, – sako SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.

„Susisiekimo paslaugos“ teigia atidžiai stebėsiančios keleivių srautus, ypač – piko metu, ir pagal galimybes koreguos tvarkaraščius, transporto priemonių talpą, jei to prireiks.

Tiek stotelėse, tiek viešajame transporte keleivių prašoma laikytis saugaus atstumo, stengtis užimti sėdimas vietas, o stovint palikti erdvės šalia stovinčiam.

Kasdien viešojo transporto vežėjai parkuose valoma kiekvienos transporto priemonės išorė bei salonas. Kruopščiai išvalomas ir dezinfekuojamas kiekvieno autobuso, troleibuso salonas, grindys, plaunama išorė, sakoma įmonės pranešime.

Vairuotojų ir keleivių apsaugai jau nuo pat karantino pradžios fiziškai juostomis atskirtos viešojo transporto vairuotojų darbo vietas. Jie nepardavinėja vienkartinių popierinių bilietų, o keleiviai įlipti ir išlipti iš viešojo transporto gali per vidurines ir galines duris.

Į Lietuvos oro uostus – tik su apsaugine veido kauke

Nuo rugpjūčio 1 dienos įsigaliojus reikalavimui dėvėti apsaugines veido kaukes daugelyje viešų vietų, Lietuvos oro uostai taip pat primena, kad asmens apsaugos priemonių dėvėjimas keleivių terminalų viduje buvo anksčiau ir liks privalomas, tačiau tai nuo šiol įtvirtinta prievolė ir bendru valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu.

Pasak Lietuvos oro uostų atstovų, rūpinantis čia besilankančiųjų saugumu, ši atnaujinta prievolė, patvirtinta Vyriausybės visoje šalyje, yra labai svarbi – pastaruoju metu pasitaikydavo keleivių, piktybiškai nenorinčių dėvėti apsauginių veido kaukių, kadangi kitose viešose vietose tokios būtinybės nebebuvo.

Kad būtų apsisaugota nuo galimos antros koronaviruso infekcijos (COVID-19) bangos, Lietuvos oro uostai išlaikė maksimalias saugumo priemones: kaukių dėvėjimą ir fizinio kontakto ribojimą, atstumų tarp žmonių eilėse išlaikymą, nuolatinę visų paviršių dezinfekciją, informacinius pranešimus ir stendus apie saugumo rekomendacijas ir kt.

Atvykstančių keleivių temperatūros patikrą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai šiuo metu atlieka atvykusiems iš tų teritorijų, kurios pripažintos kaip labiau paveiktos pandemijos.

Lietuvos oro uostų atstovai primena, kad į terminalus (Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose) įleidžiami tik galiojantį bilietą turintys keleiviai ir tik dėvintys apsaugos priemones – jas privaloma dėvėti nuolat, išskyrus, tarkime, valgant pastato viduje.

Atvykimo ir išvykimo terminaluose keleiviams užtikrinamos rankų dezinfekavimo priemonės, patalpos ir paviršiai nuolat dezinfekuojami. Apie prevencinius veiksmus dėl COVID-19 pranešama per garso sistemą, o vaizdo pranešimai rodomi terminalo ekranuose.

Oro uostuose ir jų prieigose būtina laikytis saugaus 1-2 metrų atstumo nuo kitų keleivių, rekomenduojama pirmenybę teikti savitarnos paslaugoms. Visuose Lietuvos oro uostuose specialiais ženklais nurodyti rekomenduojami atstumai prie registracijos stalų, laipinimo vartų, eilėse prie kitų paslaugų.

Keleivių terminaluose veikia valgių ir gėrimų bei asmens apsaugos priemonių prekybos aparatai. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose keleivio kelionės procese yra įrengtos dezinfekcijos stotelės. Apsiperkant oro uosto parduotuvėse, rekomenduojama atsiskaityti renkantis saugiausią būdą, pavyzdžiui, bekontaktėmis kortelėmis ar mobiliosiomis aplikacijomis, patariame vengti atsiskaitymų grynaisiais pinigais.

Lietuvos oro uostai primena, kad rankiniame bagaže leidžiama vežtis iki 500 ml dezinfekcinio skysčio. Svarbu, kad jis būtų originalioje pakuotėje su gamintojo etikete, kurioje nurodyta, kad tai yra dezinfekcinis skystis. Išimtis taikoma tik dezinfekcinėms priemonėms, kitiems skysčiams reikalavimai išlieka tie patys. Į lėktuvą ir toliau nebus galima pasiimti skysčių, kuriuose yra 70 proc. ir didesnė alkoholio koncentracija.

Atvykti į oro uostą rekomenduojama iki kelionės lėktuvu likus maždaug 2 valandoms. Šis laikotarpis leis išvengti skubos, sumažinti poreikį stovėti susibūrimuose prieš registraciją, o kartu – keleiviai gali ramiai pasiruošti laukiančiam skrydžiui, įsigyti daiktų kelionei ar, tarkime, pavalgyti.