Dažnam apsilankius Antakalnio kapinėse ir einant pro 11-ąjį kapinių kvartalą, nė negalėtų toptelti, kad čia galbūt ilsisi mūsų šalies didvyriai. Iš pirmo žvilgsnio tik pievelė, šalia kurios - atliekų konteineriai. Tačiau įsižiūrėjus galima pamatyti jau nykstančius kauburėlius. Valstybinės institucijos iki šiol delsia ištirti, ar kasmet nykstantys kauburėliai nėra žuvusių Lietuvos savanorių kapai. Už jas dirba negalią turintys vaikai - ypatingi Verkių mokyklos-daugiafunkcio centro mokiniai. Jie ne tik aplanko šiuos kapus, bet ir ketina pasiekti, kad čia besiilsintys kariai būtų įamžinti.

Ieško visuomenės pagalbos

„Vakaro žinių“ kalbinta idėjos autorė, mokinių mokytoja Ala Kaupienė neslepia, kad kol kas sekasi ne taip ir optimistiškai. Vaikai 11-ajame kvartale suskaičiavo apie 400 dar matomų kauburėlių, tačiau dokumentai leidžia manyti, kad čia ilsisi gal ir visi 500 savanorių. Mokinių tikslas - kiekvienam jų pagaminti ir pastatyti bent simbolinį medinį atminimo kryželį. Prie šios idėjos jau metus dirbanti A.Kaupienė pasakoja, kad prie gražios idėjos prisideda daugybė žmonių, tačiau projektas reikalauja ne tik palaikymo, bet ir finansinių išteklių. O svarbiausia - iki šiol nepavyksta surasti, kas galėtų kryželius pagaminti.

„Išgirdęs apie mūsų norus, prisijungė Petras Bartkus. Jis nubraižė kryželius, kurie turėtų būti iškilę 60 cm virš žemės. Tačiau didžiausia kliūtis, kad jie yra nestandartiniai. Ieškojome, gal galėtų padėti kokia lentpjūvė, gaminanti kryžius. Tačiau paaiškėjo, kad didelius gaminius gaminanti technika nepritaikyta mažiems kryželiams. Nepasiduosime, ieškosime ir toliau. O kol kas judame tiek, kiek leidžia savos jėgos. Sulaukėme ir pagalbos. Štai pulkininkas leitenantas Mindaugas Žibas patikino, kad rado galimybę, kaip pagaminti bent šiek tiek kryželių. Po kelis kryželius pagamino ir kiti prisijungę.

Labai džiaugiamės visų pagalba. Štai 3 kryželius pagamino Vilniaus rajone Mozūriškių kaime besikurianti katalikiška bendruomenė „Lobių dirbtuvės“, dirbanti su proto negalią turinčiais žmonėmis. Labiausiai neabejingi tie žmonės, kuriems patiems reikia pagalbos ir rūpesčio“, - sako A.Kaupienė. Ji skaičiuoja, kad taip visi surėmę pečius šiemet lapkričio 1-ąją į kapines jau galės nunešti apie 30 kryželių. „Prieš kelis mėnesius organizavome akciją, kurios metu įmonėse pardavinėjome savo keptus keksiukus. Iš surinktų pinigėlių organizavome vaikams stovyklą. Fonde dar šiek tiek liko, tad juos panaudosime šiemet eidami į kapines. Nupirksime žvakučių“, - sako A.Kaupienė.

Suvienijo visas jėgas

Mokiniai kauburėlių Antakalnio kapinėse nepamiršta ir kitomis progomis. Vasario 16-ąją jie taip pat atvyko čia ir pagerbė besiilsinčius karius: uždegė žvakeles ir paliko savo rankomis gamintus nedidelius vainikėlius.

Mokytoja sako, kad sunku būtų suskaičiuoti, kiek žmonių prisideda prie šios kilnios idėjos morališkai, kiti - savo pažintimis ir idėjomis: „Sudėtingas buvo paties projekto rengimo etapas. Jį reikėjo ne tik tinkamai paruošti, bet ir suderinti. Tai atėmė daug laiko ir pareikalavo pastangų. Džiaugiamės, kad gauti visi leidimai ir derinimai baigti. Projekte nurodėme, kad norėtume ne tik pagaminti kryželius, bet ir paryškinti kauburėlius. Jie kasmet vis mažesni. Tačiau tai nebuvo leista daryti, nes planuojami archeologiniai tyrinėjimai. Taip pat norėtume ant kauburėlių pasodinti gėlių. Buvo leista pasodinti tik nedidelių augalėlių, kad šie nepažeistų žemės paviršiaus. Tad jau susisiekiau su vienu pažįstamu ir buvau patikinta, kad galėsime gauti nedidelių augaliukų iš botanikos sodo.“

Matydama, kaip sunkiai graži idėja skinasi kelia įgyvendinimo link, pedagogė sako neprarandanti motyvacijos. Pirmiausia dėl to, kad to reikia vaikams, su kuriais ji dirba. Jiems tie kapai svarbūs, net jei buvo pamiršti tų, kurie turėjo jais pasirūpinti. „Suprantu, kad tai ne mūsų atsakomybė. Tačiau negalime likti abejingi. Galbūt parodę pavyzdį sulauksime daugiau pagalbos. Gal pastatę pirmuosius kelis kryželius, atkreipsime savivaldybės tarnautojų dėmesį. Gal ir jie susirūpins.“

VŽ primena

Dar 2018 m. balandžio mėnesį Kultūros paveldo departamente vyko pasitarimas dėl Antakalnio kapinėse esančio 11-ojo kvartalo. Kaip „Vakaro žinias“ tada informavo departamentas, tais metais jau buvo numatytas finansavimas archeologiniams minėto kvartalo tyrimams, tačiau pagrindinė problema identifikuoti tikslias tyrimų vietas ir apimtis. „Autoritetingiausia Vilniaus kapinių istorikė Vida Girininkienė, kuri geriausiai išnagrinėjusi Antakalnio kapinių 11 kvartalo palaidojimų problematiką, teigia, jog Lietuvoje visi archyvai yra patikrinti, vilties rasti nežinomą informaciją praktiškai nėra. Tyrimus reikėtų tęsti Lenkijos archyvuose. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos karo istorijos skyriui tai pat nepavyko rasti naujų duomenų“, - paaiškino departamentas. Ir patikino, kad planuojama skirti stipendiją Vilniaus istorijos tyrėjams, kuriems galimai pavyktų surinkti daugiau duomenų ir išsiaiškinti palaidojimo aplinkybes Antakalnio kapinėse.

Keista, nes 1990 m. spalio 31 d. „Respublikoje“ buvo atspausdintas istorikės Vidos Girininkienės straipsnis „Sunaikintos Vilniaus kapinės“. Jame autorė rašė: „Šioje kapinių dalyje galėjo būti masiškai palaidota daugiau kaip du šimtai lietuvių savanorių, buvusių lenkų nelaisvėje 1919-1921 metais. Apie tikslias šių palaidojimų aplinkybes nežinome, pavardžių - taip pat. Kapinių inventorizacijos plane tokių duomenų nėra, nors kapai, kaip bevardžiai, čia sužymėti. Kapų kauburėliai ir dabar ryškūs. Netoli buvo ir kiti lietuvių savanorių kapai.“