Kas yra šeima - aišku ne visiems

Vaiko teisė - turėti ir mamą, ir tėtį

Diskusiją pradėjusi „Mamos už LGBTQ+ vaikus" organizacijos atstovė Lina Plieniūtė papasakojo, kad yra nesusituokusi, tačiau jau daug metų gyvena su partneriu, kartu augina tris vaikus, iš kurių pirmasis - iš jos buvusios santuokos. Moteris sako, kad sąvoka „šeima" liečia ją asmeniškai. Mat, jei jai nebūnant Lietuvoje kažkas nutinka jos pirmajam sūnui, partneris neturi teisės nei gauti apie jį informaciją, nei palydėti į polikliniką. Vienintelė išeitis - jei būtų notaro pasirašytas raštas.

Vienalytės poros esą iš viso nelaikomos šeimomis - nei partneriui vaiką iš darželio leidžia pasiimti, nei palaidoti partnerį jam mirus, jei giminės nesutinka.

Tada renginį moderavusi VšĮ ,,Stebėk teises" advokacijos ekspertė Greta Kin žodį suteikė Lietuvos tėvų forumo tarybos nariui Dariui Trečiakauskui.

„Šeima yra, kaip ir Konstitucijoje parašyta, - valstybės, Tautos pamatas, nes jei nebūtų šeimos, jei šeimoj neatsirastų vaikai, tai nebūtų nei Tautos, nei valstybės, nei ateities.

Visos transporto priemonės yra skirtos nuvažiuoti iš taško A į tašką B, bet nuo to, kad mes traukinį pavadinsime lėktuvu, skristi jis nepradės", - vaizdingai palygino Tėvų forumo atstovas, pridurdamas, kad vaikas gali gimti tik iš vyro ir moters santykių, prigimtinė šeima orientuota į vaiką ir turi atstovauti jo interesams. O vaikas turi teisę turėti mamą ir tėtį.

Fašistai, nacistai ir putinistai

G.Kin buvusio Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Dainiaus Žalimo pasiteiravo, kas gi iš tikrųjų yra šeima. „Paaiškėjo", kad pagal Konstituciją šeima - kartu gyvenantys asmenys, jaučiantys tarpusavyje ypatingą dvasinį ar panašų ryšį.

Šeimos formos gali būti pačios įvairiausios: kartu gyvenantys seneliai ir anūkai taip pat laikytini šeima, nes sudaro bendrą ūkinį vienetą, kurį sieja emociniai ryšiai.

Santuoka šeimai visiškai nebūtina. D.Žalimas pasibaisėjo, kad net dirbtinis apvaisinimas susietas su santuoka - tarsi netekėjusi moteris neturi teisės gimdyti, jei pastoti negali dėl natūralių priežasčių.

„Šeimos sąvoka negali būti suprimityvinta iki fašistinio ar nacistinio lygio - ką dabar girdėjome. Apie tai, kad šeimos tikslas yra reprodukcija. - Būtent tai yra Putino propagandos naratyvas. Toks buvo ir Hitlerio propagandos naratyvas - kad šeimos tikslas yra tiktai gimdyti vaikus. Ir reikia pridurti, kad tik sveikus, nes nesveiki iš viso neturi teisės gyventi", - į D.Trečiakausko pasisakymą reagavo buvęs KT pirmininkas.

Jis priminė, kad KT dar 2011 m. yra išaiškinęs, jog santuoka ir šeima negali būti tapatinama, nes, pavyzdžiui, vieniši tėvai, auginantys vaikus, - valstybei tokie pat svarbūs.

„Santuoka - tradicinis šeimos sudarymo būdas, istoriškai reikšmingas. Bet kartu negali būti diskriminuojamos kitos šeimos. Vienas iš nediskriminacijos pagrindų - lytinė orientacija. Štai kodėl šeima pagal Konstituciją yra suprantama, kaip apimanti ir santuokos tarp vyro ir moters pagrindu sudarytą šeimą, ir kitais gyvenimo pagrindais, įskaitant partnerystę - tiek heteroseksualias, tiek homoseksualias šeimas. Tai yra daugiau nei akivaizdu", - rimtu veidu dėstė teisininkas.

Pasak jo, visos šeimos yra valstybės globotinos ir turi teisę švęsti Tarptautinę šeimos dieną, o Civilinio kodekso nuostata, kalbanti tik apie partnerystę tarp skirtingos lyties asmenų, esą yra antikonstitucinė. D.Žalimas įgėlė prezidentui Gitanui Nausėdai, nes esą jis, sakydamas, kad priėmus Partnerystės įstatymą (kuris, pasak D.Žalimo, kaip tik įgyvendintų Konstituciją), būtų nuvertintas santuokos institutas, šneka nei šį, nei tą, jo teiginiai neva „neatlaiko kritikos".

Išeitis yra

Čia jau neišlaikė D.Trečiakauskas, pasak kurio, Partnerystės įstatymo tikrasis tikslas - leisti homoseksualams įsivaikinti, kas esą akivaizdu ir iš D.Žalimo pasisakymo. Priešingu atveju, pasak D.Trečiakausko, šeštus metus iš eilės Seimo stalčiuose nedūlėtų bendro gyvenimo kartu įstatymo projektas, kuris išspręstų visus turtinius, sveikatos ir panašius bendro gyvenimo klausimus. Ir tokios šeimos, kaip L.Plieniūtės, nebeturėtų jos išvardintų problemų.

Be to, įteisinus vienalytę partnerystę homoseksualams įsivaikinti Airijoje, Kanadoje, Maltoje leista po 4 metų, Belgijoje - po 3, Ispanijoje - po 5, nors ir ten įteisinant partnerystę apie įsivaikinimą nebuvo nė kalbos.

Tada išsišoko parlamentaras Andrius Navickas, pasigyręs, kad 27 metus gyvena bažnytinėje santuokoje.

„Jei Linos šeima gyvens oriau, manęs tai neprivers išsiskirti, nehomoseksualizuos. Turiu bičiulių homoseksualų, bet kažkodėl manęs jie neįtikino, vis tiek likau heteroseksualus. Nors gal aš „dar procese" - nežinau", - ironizavo seimūnas.

Dar kartą prašneko D.Žalimas, pareikšdamas, kad nėra jokių mokslinių tyrimų, įrodančių, kad vaikui kenktų augimas homoseksualioje šeimoje, esą ten jam netgi geriau nei vaikų namuose.

Tačiau D.Trečiakauskas įrodė priešingai, pristatydamas įvardintų tarptautinių tyrimų rezultatus. Jis pacitavo išvadas, kad homoseksualiose šeimose augantys vaikai emocinės sveikatos problemų patiria keliskart daugiau nei augantys prigimtinėje šeimoje, mokymosi, dėmesio sutrikimų pasitaiko dukart dažniau, heteroseksualiose šeimose seksualiai liečiami 2 proc. vaikų, homoseksualiose - 23 proc., priverstinius seksualinius santykius patiria atitinkamai 8 ir 31 proc., užaugę neturėjo darbo atitinkamai 8 ir 28 proc. ir t.t.

Aišku, kiti diskusijos dalyviai iš tokių argumentų išsišaipė. A.Navickas sarkastiškai pareiškė, kad yra kitas tyrimas, sakantis, kad yra priešingai - jis atliktas 2025-aisiais. Ir nusijuokė.