Kas greičiau: tilto remontas ar jo griūtis?

Pavojaus signalas iš Ariogalos

Seimo narys Arvydas Nekrošius, pagal išsilavinimą inžinierius, energetikas ir technologijos mokslų daktaras, socialiniame tinkle paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota ypač prasta vieno iš šalies tiltų būklė.

„Kreipiausi į Susisiekimo ministrą, kad atkreiptų dėmesį į Žemaičių plento tiltą per Dubysos upę ties Ariogala. Lietuvos kelių direkcija pernelyg ilgai žaidžia biurokratiniais raštais, tilto būklė apgailėtina, vos kelios akimirkos iki galimos tragedijos. Laikas ministerijai imtis ryžtingų veiksmų, nes, panašu, kad savivaldybei nepavyksta pramušti direkcijos durų. Viliuosi, kad šis vaizdo įrašas kiek supurtys biurokratinį aparatą ir darbai bus pradėti kuo skubiau. Tik viešumas gali priversti biurokratus dirbti greičiau", - savo įrašą pakomentavo A.Nekrošius.

Įraše buvo užfiksuota prasta tilto atramų, kurias jo autorius „ardė" pirštais, būklė. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad tilto pagrindas yra suskilinėjęs, o armatūra - sutrūnijusi.

Vaizdo įrašo pabaigoje nuskambėjo ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio pastaba, kad jeigu tilto būklė avarinė, jis privalo būti uždarytas bei pažadas pasidomėti šia situacija. Deja, nebuvo patikslinta, kada tai planuojama padaryti.

Problema ignoruojama?

Judita Radavičienė, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos, kultūros ir turizmo skyriaus vedėja, patikslino, kad kelias (Nr. 196), kuriame ir yra probleminis tiltas, patenka į Lietuvos automobilių kelių direkcijos jurisdikciją.

„Dėl šio tilto problemų tiek Raseinių rajono savivaldybės vadovai, tiek šios srities specialistai jau ne vieną kartą kreipėsi į LAKD (nuotolinių susitikimų metu, raštais, telefonu) ir informavo apie susidariusią situaciją. Paskutinis kreipimasis telefonu į projekto vadovą, siekiant išsiaiškinti, kokia yra esama situacija (kokia šiuo metu yra remonto ar projektavimo stadija) buvo rugsėjo 21 d., tačiau jokios informacijos sulaukta taip ir nebuvo", - nurodė ji.

Ilgai laukus dar teks palaukti

Saulius Jansonas iš LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus patikino, kad kelio statinių (tiltų, viadukų, estakadų ir kt.) esančių valstybinės reikšmės keliuose apžiūras jų institucija vykdo nuolat.

„Kiekvienais metais yra atliekamos kelio statinių apžiūros, kurių metu nustatoma ir vertinama statinių būklė. Valstybinės reikšmės keliuose esančių tiltų, viadukų ir estakadų remontas, rekonstravimas vykdomas vadovaujantis prioritetinių eilių sąrašais, parengtais pagal atitinkamas metodikas. Pagal šias eiles yra rengiami statinių remonto ar rekonstravimo projektai ir, atsižvelgiant į skiriamą finansavimą, vykdomi darbai, - nurodė jis. - LAKD kartu su Susisiekimo ministerija yra parengusi Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros strategiją iki 2035 m., kurioje numatyta nuo 2019 iki 2035 m. tiltų rekonstrukcijai ir remontui skirti 340 mln. lėšų, planuojant sutvarkyti 272 statinius."

Komentuodamas probleminio tilto situaciją, jis nurodė, kad sutartis dėl jo remonto darbų buvo pasirašyta dar 2019 m. pabaigoje.

„2019-12-30 buvo pasirašyta sutartis dėl Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 196 Ariogala-Raseiniai-Kryžkalnis 13,46 km tilto per Dubysą rekonstravimo techninio projekto parengimo ir projektų vykdymo priežiūros. Tačiau vėliau atsiradus papildomam poreikiui ir savivaldybei pateikus pageidavimą, kad būtų įrengti pėsčiųjų bei dviračių takai, sutvarkytos šalia esančios aikštelės ir įrengtas apšvietimas, išaugo projekto apimtys ir patikslinus projektą dėl šio tilto buvo paskelbtas naujas pirkimas.

Šiuo metu nauja projekto rengimo sutartis jau pasirašyta ir rengiamas projektas. Parengus projektą ir gavus statybą leidžiantį dokumentą bus perkami rangos darbai. Rangos darbų konkursą numatoma skelbti 2023 m. II-III ketv.", - preliminarų planuojamą darbų pirkimo, bet ne jų pradžios laiką nurodė LAKD atstovas.

Apie gerus kelius galime pamiršti?

Tačiau A.Nekrošius viešai pateikė paties atliktą kelių tvarkymui skirtų lėšų analizę.

„Keliu žmonės važiuoja į darbą, nusipirkti maisto, vaikai vyksta į mokyklas, ligonius pasiekia greitoji pagalba ir pan. Tai gyvybiškai svarbi infrastruktūra. Jai visada trūksta pakankamo dėmesio. Kalbu apskritai apie viską - nuo paprastos priežiūros (barstymo ir valymo žiemą), einamųjų remontų ir baigiant kapitaliniu sutvarkymu. Žmonės vis parašo dėl vieno ar kito kelio problemos. Nusiskundimai gana tradiciniai - žvyrkeliai sulaužyti, negrederiuoti, duobėti, asfaltas ištrupėjęs, kelias neprižiūrimas, nenupjaunamos pakelės, žiemą nepabarstoma ir pan.

Dirbant labai daug tenka važinėti mūsų keliais ir pačiam išbandyti jų kokybę. Galiu pasakyti, kad keliai pas mus tragiški. Vos kirtus kito rajono ribą, atrodo, kad patenki į kitą pasaulį.

Bet kodėl toks didelis skirtumas susidarė? Ne vakar tie keliai suprastėjo. Per daugelį metų mūsų žvyrkeliai ir asfaltuoti keliai degradavo. Raseinių rajonas yra išskirtinis visoje Lietuvoje. Mes turime daugiausia šalyje itin prastos kokybės krašto kelių, kurie sudaro net 115,37 km. Tai ne šiaip prasti keliai, o tragiški.

Per praėjusią kadenciją buvo skiriamas rekordinis finansavimas kelių priežiūrai ir remontui, kuris padidėjo nuo 494 mln. Eur 2016 m. iki 750 mln. Eur. 2020 m. Padidėjimas per ketverius metus siekė beveik 34 proc. Buvo daug skiriama lėšų regioniniams ir vietos keliams. Tą gali pajusti kiekvienas gyventojas važiuodamas naujomis gatvėmis ir keliais.

Bet pastaruoju metu šis dėmesys regionams atslūgo. Daugiausia orientuojamasi į didžiuosius projektus, faktiškai pamirštant regionuose gyvenančius žmones. Valstybinės reikšmės keliams šiems metams numatyta skirti 385 mln. Eur. Pavyzdžiui visiems keliams buvo numatyta 567 mln. Eur (tai 24 proc. mažiau nei 2020 m.). 2020 metais buvo nuspręsta įlieti papildomus 144 mln. Eur, savivaldybėms, kurios turėjo pasiruošusios kelių projektus. Tad kurios buvo padariusios namų darbus, joms pasisekė labiau ir buvo gautas didesnis finansavimas.

Šiuo metu šalyje turime įvestą nepaprastąją padėtį, žaliavos, prekės ir energetikos ištekliai brangsta. Nauji konkursai kelių remontui ir tvarkymui vyksta itin sunkiai. Rangovai yra nutraukę apie 18 sutarčių už maždaug 6 mln. Eur. O dėl žaliavų ir darbų kainų pabrangimo į kitus metus nusikėlė darbų už maždaug 11 mln. Eur. Šiai akimirkai yra panaudota tik 241 mln. Eur. Tai sudaro vos 42 proc. nuo planuotų išleisti pinigų. Metai į pabaigą, oro sąlygos kelių tiesimui ir tvarkymui tik prastės. Kiek bus sutvarkyta kelių, jei per 10 mėnesių nepanaudota nė pusė sumos.

Pagal savivaldybių pateiktą statistiką vėluojama su 90 projektų visoje Lietuvoje!!!

Rangovai prašo naujai peržiūrėti sutartis ir jas indeksuoti pagal dabar galiojančias kainas. Kelių direkcija yra gavusi 108 prašymus indeksuoti sutartis. Papildomas poreikis dėl indeksacijos sudaro apie 12 mln. Eur. Ši suma jau sutartam indeksavimui. Kiek dar reikės - nėra aišku.

Centrinė projektų valdymo agentūra vertina Kelių direkcijos pirkimus ir išlaidas. Jie pradėjo savo veiklą nuo 2020 metų ir per šį laikotarpį yra pateikę ne vieną rekomendaciją LAKD ir Susisiekimo ministerijai, kaip pagerinti pirkimų procesus, sutarčių sudarymą, kad atliekamų darbų kaina būtų mažesnė. Kad sumažėtų teisminių procesų ir pan. Tačiau LAKD į šias pastabas menkai teatsižvelgia.

Seniau galėjome pasidžiaugti geriausiais keliais regione, o dabar tampame vienų prasčiausių kelių šalimi".