Antradienį Vytauto Didžiojo karo muziejuje vyks Juozo Lukšos gimimo 100-osioms metinėms skirta konferencija.
1 nuotr.
Konferenciją pradės ir sveikinimo žodį tars muziejaus direktorė Rita Malinauskienė ir Juozo Lukšos sūnėnas Kęstutis Lukša. Pranešimus skaitys Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikė Greta Kučinskaitė, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas, Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė dr. Aistė Petrauskienė, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politikos analitikas dr. Darius Juodis ir Kauno technologijos universiteto doc. dr. Ramūnas Skvireckas. Konferencijos metu bus galima apžiūrėti ir tris parodas – „Laisvės architektas“, „Daumanto būrys. Juozo Lukšos-Daumanto, Benedikto Trumpio-Ryčio ir Klemenso Širvio-Sakalo desanto uniformų ir ekipuotės rekonstrukcija“ ir Tomo Svirupskio kūrybos paroda „Platus miniatiūrų pasaulis“.
Juozas Albinas Lukša gimė 1921 m. rugpjūčio 4 d. Prabėgus 25 metams J. Lukša oficialiai įstojo į aktyvių partizanų gretas. Jis iškart buvo paskirtas Tauro apygardos „Geležinio vilko“ rinktinės Spaudos ir propagandos skyriaus viršininku. Nuo įstojimo į aktyvias partizanų gretas, J. Lukša net kelis kartus kirto SSRS sieną, mokėsi ir praktikavosi NATO šalių žvalgybos mokyklose, užmezgė ryšius su lietuviais emigracijoje, Vakarams skleidė žinias apie rezistencinę kovą Lietuvoje. 1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis paskyrė J. Lukšą savo atstovu užsienyje. 1950 m. desantu grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininku. J. Lukša žuvo kovodamas 1951 m. rugsėjo 4 d.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
