Kaip buvo skelbiama anksčiau, naujos karinės infrastruktūros plėtojimas yra įgyvendinamas vykdant Vyriausybės programos krašto apsaugos sistemos prioritetinius darbus, kuriais siekiama įgyvendinti Lietuvos kariuomenės plėtrą - didinti Lietuvos kovinius pajėgumus, užtikrinti fizinę infrastruktūrą plečiamų Lietuvos kariuomenės kovinių pajėgumų nuolatiniam dislokavimui.

Projektas pabrango

Tiesa, kai pirmą kartą buvo skelbiama apie planuojamus statyti karinius miestelius, bendra visų trijų projektų tiesioginių investicijų vertė buvo numatyta 126 mln. eurų. Naujausiais duomenimis, valstybės turtiniai įsipareigojimai siekia apie 164 mln. eurų.

Partnerystės sutartis planuojama pasirašyti 15 m. laikotarpiui iki 2035 metų - iš jų infrastruktūrai sukurti planuojama skirti apie dvejų su puse metų laikotarpį bei maždaug dvylikos su puse metų laikotarpis būtų numatytas infrastruktūrai prižiūrėti. Projektų įgyvendinimo metu privatus subjektas valstybei sukurs karinėms funkcijoms vykdyti reikalingą infrastruktūrą, jis prisiims ir statybos darbų vykdymo ir sukurtos infrastruktūros valdymo rizikas.

Atrinkti vystytojai per ateinančius kelerius metus turi sukurti visiškai naują karinę infrastruktūrą trims Lietuvos kariuomenės bataliono dydžio vienetams Šiauliuose, Šilalės ir Vilniaus rajonuose. Kvietimai pasirašyti sutartį išsiųsti UAB „Salvinta", kuri ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus pateikė dviejose dalyse - vystyti karinius dalinius Šilalės ir Vilniaus rajonuose ir UAB „Partnerystės projektai keturi", kuri vystys karinį dalinį Šiauliuose.

„Pradėjusi šį sudėtingą ir ilgalaikį projektą Krašto apsaugos ministerija pradėjo ir visiškai naują Lietuvos kariuomenės infrastruktūros vystymo etapą - juo siekiama įgyvendinti Lietuvos kariuomenės plėtrą - didinti Lietuvos kovinius pajėgumus, užtikrinti fizinę infrastruktūrą plečiamų Lietuvos kariuomenės kovinių pajėgumų nuolatiniam dislokavimui", - sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Vystytojai turi po vieną darbuotoją

Skelbiama, kad atrenkant projekto vystytojus Krašto apsaugos ministerija glaudžiai bendradarbiavo su VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra" ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Vykdant galimų rangovų konkursą buvo siekiama pritraukti ne tik stipriausias Lietuvos bendroves, bet ir nekilnojamojo turto vystytojus ir investuotojus iš užsienio.

Iš pradžių gali pasirodyti, kad vystytojai - ne tokios ir stiprios Lietuvos bendrovės. Mat abi turi vos po vieną darbuotoją. UAB „Salvinta" veiklą vykdo 3 metus 10 mėnesių, o UAB „Partnerystės projektai keturi" įkurta beveik tuo pačiu metu, kai Vyriausybė pritarė planams statyti šiuos miestelius. Tad iš viso įmonė veiklą vykdo beveik dvejus metus. Tai bus pirmas toks projektas įmonei.

Ir nors Krašto apsaugos ministerija to viešai neskelbia, pasirodo, už šių šviežiai iškeptų įmonių slepiasi Lietuvos statybų gigantai. UAB „Partnerystės projektai keturi" yra antrinė įmonių grupės EIKA įmonė. Įmonių grupės savininkas Robertas Dargis neslepia, kad nauja įmonė buvo įkurta būtent šiam projektui. „Kadangi tai yra viešos ir privačios partnerystės projektas, tam yra sukurta įmonė, tačiau suteikiamos visos įmonių grupės garantijos. Tam, kad pritrauktų finansus ir sėkmingai įgyvendintų projektą, reikalinga turėti atskirą įmonę. Tai yra visiškai normalu. Įmonių grupėje EIKA yra trisdešimt įmonių su reikiamais finansais, ištekliais ir specialistais, kurie tai įgyvendins. Visa tai bus daroma sutarčių pagrindu. Viskas normalu. Yra suteikiamos garantijos. Nėra tai, kad ateina vienas žmogus ir pasirašo sutartį. Tai labai rimti įsipareigojimai", - „Vakaro žinioms" sakė jis.

Jau ne pirmas kartas

Už kito vystytojo UAB „Salvinta" nugaros - įmonių grupė „Darnu Group", buvusi „MG Valda", kurios vienintelis savininkas - korupcija įtariamas „MG Baltic" koncerno savininkas Darius Mockus. Naujos įmonės vadovės pareigas užima Sigita Survilaitė-Mekionienė, kuri taip pat yra ir visos „Darnu Group" generalinė direktorė.

Tiesa, UAB „Salvinta" jau turi šiokios tokios patirties vystant panašius projektus. Įmonė viešosios ir privačios partnerystės būdu projektuoja naują Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Pernai buvo perduoti pastatyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) areštinės ir sostinės 1-ojo policijos komisariato pastatai.

Į klausimus, kaip pavyksta įgyvendinti tokius projektus turint vieną darbuotoją, raštu sutiko atsakyti „Darnu Group" komunikacijos vadovė Olga Malaškevičienė. „Nekilnojamojo turto vystymo veikloje yra visiškai įprasta praktika - atskirus projektus koncentruoti specialiai tam kuriamose atskirose holdingo dukterinėse bendrovėse.

Visi nekilnojamojo turto veiklos darbuotojai, tarp jų ir dirbsiantys su šiais konkrečiais projektais, dirba motininėje bendrovėje - UAB „Darnu Group", šiuo metu bendrovėje turime 68 darbuotojus, visoje grupėje (įskaitant sporto ir viešbučių valdymo veiklas - 160 dirbančių žmonių)", - rašoma O.Malaškevičienės atsakyme. Ji patikslino, kad sutarties pasirašymui įmonė pakviesta gruodžio 30 d.

Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Zigmas VAIŠVILA:

Nežinau, ar tai yra normali situacija. Bet tai atrodo kaip patyčia iš mūsų visų. Kas ką nori, tas tą daro. Laikas sodinti į kalėjimą tuos, kurie švaisto valstybės milijonus ir milijardus.

Nes tai nėra tik 164 mln., kurie dalijami su korupciniais požymiais, klausimas, tai yra visos valstybės saugumo klausimas. Nejau visa Lietuva tuoj bus apstatyta kariniais poligonais ir miesteliais? Argi jų šiuo metu dar mažai? Neseniai, nieko neatsiklausus, išplėstas Pabradės karinis poligonas. O dabar planuojamas naujas karinis poligonas nuo Telšių iki Kuršėnų. Tai yra aukščiau įžūlumo ribų.

Šie metai yra valstybės atstatymo trisdešimtmečio metai. Galime prisiminti, ko Tauta siekė prieš trisdešimt metų. Ne tik iškrapštyti Sovietinę armiją, bet ir likviduoti karinius poligonus. Tai buvo sėkmingai padaryta. Pradėjo Lietuvos žalieji, paskui tai perėmė Lietuvos persitvarkymo Sąjūdis. Buvo ruošiami įstatymų projektai, o vienuoliktojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba buvo spaudžiama priimti, šiandien atrodytų, įžūlaus drąsumo teisės aktus. Nes tai buvo mūsų egzistencijos klausimas.

Aš puikiai atsimenu, kaip Šiaulių miesto gyventojai buvo sukilę ir pasiekę, kad Tarybinės armijos lėktuvams būtų uždrausta kilti ir leistis virš miesto. Šiandien tai yra kasdienybė. Spjaunama į žmones, jų gyvenimo kokybę.

Dėl tokių dalykų, kaip poligonų ir karinių miestelių kūrimas, turėtų balsuoti Seimas. Tokius klausimus turi svarstyti Valstybės gynybos taryba. Turi būti rengiamos viešos diskusijos su visuomene. Gyventojai turi žinoti, kokią kaimynystę jiems ketina įrengti valstybė.

Tai verčia manyti, kad Lietuvą norima padaryti taikiniu. Nematome, kokia yra Karabacho patirtis - per 35 tūkst. žuvusiųjų.

Dėl šios amoralios situacijos D.Mockus ir R.Dargis turėtų atsisakyti tokių užsakymų iš konstitucinių įgaliojimų neturinčios Vyriausybės.

Visi naivuoliai, manantys, kad prifarširavę čia karinių poligonų ir prikūrę taikinių potencialiam priešininkui, galėsime ramiau gyventi... Ar jums su protu negerai?