Kariuomenei trukdo barzdoti kariškiai

Aš pasitrauksiu

Redakcijos turimais duomenimis, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys patvirtino naują „Kario išvaizdos standartą". Prie dalykų, kurie nuo šiol draudžiami kariškiams, buvo priskirtos ir barzdos.

„Kariui draudžiama: nešioti barzdą ir žandenas, veidas turi būti nuskustas. Išskyrus, kai turi gydytojo rekomendaciją nesiskusti veido dėl sveikatos priežasčių. Gavęs raštišką gydytojo rekomendaciją nesiskusti nustatytą laiką, karys privalo apie tai informuoti tiesioginį vadą ir gauti leidimą."

Sprendimas sukėlė tarnaujančių vyrų pasipiktinimą. Vienas jų, 7-erius metus kariuomenei atidavęs ir apdovanojimų už tarnybą gavęs klaipėdietis Aurimas Mockus, viešai pareiškė, kad nuo Naujųjų metų, kai įsigalios šis išvaizdos standartas, pasitrauks iš Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų.

„Manau, šis draudimas yra diskriminacija. 7-erius metus tarnauju, dalyvavau ne vienose pratybose ir niekada man barzda netrukdė. Netrukdys ir paskutinėmis tapsiančiose pratybose, į kurias šiuo metu ruošiuosi, - mintimis dalinosi vešlios, išpuoselėtos barzdos savininkas A.Mockus. - Manau, jeigu karys prisižiūri, tai jo barzda turėtų būti jo asmeninis reikalas. Deja, kariuomenės atstovai įsitikinę kitaip. Jie teigia, kad toks reikalavimas priimtas, nes barzda trukdo užsimauti dujokaukę. Jeigu jau taip nutiks, kad reikės tos dujokaukės, barzdą nusiskusiu, tačiau kodėl aš jos negaliu nešioti dabar? Dokumentas pasirašytas, tačiau įtikinamų argumentų man taip niekas ir nepateikė."

Pasenęs vaizdas

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento mjr. Gintautas Ciunis nurodė, kad ligšiolinis kario išvaizdos standartas buvo dvidešimties metų senumo, todėl buvo būtina jį atnaujinti.

„Nešioti barzdų nebuvo galima ir pagal senąją tvarką. Rengiant tvarkos atnaujinimus atsižvelgta į įvairias objektyvias aplinkybes, kurioms esant standartas galėtų būti netaikomas, tačiau įsakymui įsigaliojus jis privalės būti pilnai įgyvendintas. Kitaip tariant, visi kariai turės laikytis šios tvarkos taip pat, kaip laikosi ir visų kitų įsakymų bei nurodymų. Galimybė leisti auginti barzdas taip pat buvo svarstoma ir diskutuojama įvairiuose lygmenyse, tačiau, įvertinus argumentus, priimtas sprendimas leidimą auginti barzdas suteikti tik esant objektyvioms su sveikata susijusioms priežastims, gydytojų rekomendacijoms, bei atsižvelgiant į operacinę aplinką ar vykdomų operacijų pobūdį", - nurodė jis.

Situaciją komentuoja buvęs Lietuvos krašto apsaugos ministras Audrius BUTKEVIČIUS:

Kovos su barzdomis kariuomenėje klausimas buvo keliamas jau Romos imperijos laikais. Tada, siekiant standartizacijos - vienos iš disciplinos palaikymo sąlygų bei galvojant apie asmeninę higieną, buvo nuspręsta, kad legionieriai turi būti švariai nusiskutę.

XIX a. JAV buvo įvestas tam tikras kariškas barzdos standartas.

Pirmojo pasaulinio karo metais barzdas buvo liepta skusti, nes jos tikrai trukdė priglusti dujokaukėms. Kadangi cheminio ginklo panaudojimo pavojus išliko ir Antrojo pasaulinio, ir Šaltojo karo metais, kareiviai toliau negalėjo nešioti barzdų ir ūsų.

Tarpukario Lietuvoje barzdų klausimas dažniausiai buvo sprendžiamas individualiai, tačiau iki galo išspręstas nebuvo.

Man irgi teko su tuo susidurti, tad puikiai suprantu kariuomenės vado poziciją. Visgi manyčiau, kad reikalavimas skusti barzdas turėtų būti taikomas tik tarnaujantiems reguliariuose daliniuose. Savo laiką kariuomenei skiriantys savanoriai galėtų barzdas išsaugoti, nes, esant reikalui, jie tikrai spės jomis pasirūpinti. Bet kokiu atveju, perspausti sprendžiant šį klausimą negalima. Lietuvai būtina išsaugoti visuomenės įsitraukimą bei dalyvavimą su krašto gynyba susijusiuose klausimuose, tad nebūtų labai gerai, jeigu dėl barzdų pasitrauktų dalis dabartinių savanorių.