respublika.lt

Karantinas grįš. Tik laiko klausimasnuotraukos (23)

2020 liepos mėn. 16 d. 13:50:00
Olava STRIKULIENĖ

Nors Lietuvos gyventojai vis drąsiau keliauja į užsienius ar pramogauja, medikai įspėja, kad koronavirusas niekur nedingęs. Nesutariama tik dėl laiko, kada prasidės antroji infekcijos banga ir ar tikrai būtų tikslinga įvesti tokius pat griežtus karantino apribojimus kaip pavasarį.

×
nuotr. 6 nuotr.
Kaukės gali grįžti anksčiau nei karantinas. Stasio Žumbio nuotr.




Karantinas skelbiamas tada, kai per parą iš 100 tūkst. gyventojų koronavirusu užsikrečia 15 žmonių. Bet kada tai įvyks? Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga viešai prognozavo, kad tai gali įvykti ir už kelių savaičių. Pavyzdžiui, rugpjūtį. Jei žmonės pamirš saugotis, nesilaikys saugios distancijos. O Santaros klinikų medikas, profesorius Vytautas Kasiulevičius socialiniuose tinkluose prognozuoja, kad ryškaus koronaviruso infekcijos šuolio sulauksime tik gruodį. Nes drėgnas, šaltas ir vėjuotas oras yra tinkamas koronavirusui plisti.

Infekcija, anot V.Kasiulevičiaus, atslūgs tik 2021 m. kovą. Be to, ne visais atvejais padeda ir apsisaugojimo priemonės. Nes 48-52 proc. užsikrėtusiųjų „gauna“ virusą nuo žmonių, kurie patys dar nejaučia jokių ligos simptomų.

Kartu su gripu

O gal prognozuotojai klysta? Gal antroji koronaviruso banga mus aplenks?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistas-konsultantas Alvydas Laiškonis sakė, kad labai sunku atsakyti į klausimą, ar sulauksime antrosios Covid-19 paūmėjimo bangos. O jei sulauksime, tai kada.

„Visgi dauguma specialistų prognozuoja, kad rudenį, kai ateis peršalimo ligų ir gripo sezonas, tai padidės ir užsikrėtimų Covid-19 virusu, - prognozavo A.Laiškonis. - Apsisaugoti nuo antrosios bangos bus labai sunku, kadangi karantino priemonės silpnėja. Lietuvoje pastoviai daugėja įvežtinių atvejų.“

O ką darysime rudenį, kai Covid-19 stipriau smogs?

„Turėtume grįžti į griežtą karantiną, - paaiškino A.Laiškonis, - o tai ekonomikoje labai sudėtinga padaryti net ir pačiose turtingiausiose pasaulio šalyse. Matome, kas vyksta JAV, Jungtinėje Karalystėje. Žmonės nesupranta, koks tas virusas pavojingas. Ekonominė pusė tampa svarbesnė.

Taip ir Švedija padarė eksperimentą su žmonėmis ir dabar vargsta. Ekonomika nugali mediciną. Bet aš manau, kad jeigu Lietuvoje ims labai daugėti susirgimų dėl Covid-19, mūsų Vyriausybė išdrįs įvesti griežtesnį karantiną. Nors matome, kas Serbijoje dabar vyksta, kaip žmonės karantino priemonėms priešinasi. Ekonomikos bijo bankrotų, bet pasirinkimas arba-arba. Arba bankrotai - arba išgyvenimas.“

Lietuviai klauso

„Matome, kaip nuo šio koronaviruso masiškai mirė italai, prancūzai. O šit Vokietijoje mirtingumas nuo koronaviruso buvo daugiau nei trigubai mažesnis nei Prancūzijoje. Nors šalių ekonominiai pajėgumai bei gyventojų skaičiai panašūs. Gal priežastis ta, kad Vokietija yra šiauriau nei Prancūzija? Gal Europoje šiauriau esančių šalių žmonės, įskaitant ir lietuvius, yra šiam naujam koronavirusui genetiškai atsparesni? Organizmai tiek pripratę prie sezoninių slogų, įvairių peršalimų, kad ir koronavirusui aktyviau priešinasi?“ - klausiame profesoriaus.

„Ne, - nesutiko A.Laiškonis, - mūsų šalys, tai yra visos trys Baltijos valstybės, o taip pat Rytų Europos valstybės griežčiau laikėsi karantino apribojimų. Mums, buvusioms Sovietų Sąjungos respublikoms, įvairūs apribojimai, draudimai buvo įprastas dalykas. O pietinėse šalyse gyventojo suvaržymas, kai negali nueiti į kavinę, jau vertinamas kaip pasikėsinimas į asmens laisvę. Todėl Prancūzijoje daugiau numirė žmonių nei šalyse, kurių piliečiai aklai nekovojo už asmens laisves.

Aš manau, jeigu vėl teks sugriežtinti karantiną, mes tokiam reikalavimui tikrai paklusime. Be to, jau turime sukaupę medicinos priemonių rezervą, patyrimą, kaip gydyti, supratimą, kaip elgtis. Jau užsisakėme ir „Remdesivir“ - vaisto, palengvinančio koronaviruso infekcijos gydymą. Reikia mums priprasti gyventi su koronavirusu, nes vakcina gal atsiras tik po metų.“

Pas „braliukus“ lengviau

Tačiau ekonomika juk irgi svarbi? Pakruojo rajono verslininkas, UAB „Kanrugė“ vadovas Audrius Ruginis, pripažino, jog karantinas jo maisto parduotuvių darbui nepakenkė. Tačiau maisto produktų gamyba tikrai buvo sumažėjusi. Tiesa, viskas po truputį sugrįžta į įprastas verslo vėžes. O kaip tektų elgtis, jei rudeniop vyriausybė vėl sugriežtintų karantiną?

„Geriau, kad jo visai nebūtų, - palinkėjo sau A.Ruginis. - O jei Vyriausybei tektų jį skelbti, tai kad jis būtų bent kaip Latvijoje. Pas kaimynus karantinas buvo lengvesnis, labiau savo ekonomiką saugojo, bet žmonių net mažiau sirgo.

Pasakysiu, kad vienu metu dėl karantino iš viso buvo paralyžiuota ekonomika. Gal iš baimės? O dabar žmonės jau karantino sugrąžinimo nebenori. Girdime, kaip kitose šalyse prieš karantino sugriežtinimus mitinguoja.“

Medikai išlepo

Kooperatyvo „Kelmės prekyba“ vadovas Rimantas Giržadas taip pat sakė nelaukiantis karantino sugriežtinimo:

„ Jei bus veiksmai - karantino sugriežtinimas - nieko nepadarysi. Labai būtų gaila, nes jau pradedame ekonomiškai atsigauti. Būtų gaila vėl „nusigauti“. Dėl karantino aš pasitikiu tuo, ką medicina nuspręs. Mūsų kooperatyvo prekyba per karantiną dirbo, o maisto cechas tik 30 proc. pajėgumu duoną, „bulką“ kepė. Nebuvo ir daug pirkėjų, visi išsigandę namie sėdėjo. Bandėme į namus maistą išvežioti.

Aš nesu medicinos specialistas ir noriu medikais pasitikėti. Tik yra labai skaudu, kad visą mediciną per karantiną uždarė. Tiek per karantiną išlepino, kad ir dabar ne pas visus medikus galima patekti. Aš pats dvi savaites pravargau su danties skausmu, apie širdį net nekalbu.“

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus GEDVILO komentaras:

Jei tektų vėl sugriežtinti karantiną, jokio pasipiktinimo iš mūsų pusės nebūtų. Visi suprantame, kad žmogaus sveikata ir gyvybė yra prioritetų prioritetas. Nesame apatiški, įmonių vadovai keičiasi informacija, diskutuoja socialiniuose tinkluose. Jei bus papildomi metodiniai nurodymai dėl apsauginių priemonių, jų laikysimės. Visiems rūpi, kad virusas neplistų.

O nuostolių dėl koronaviruso jau patyrėme. Nekilnojamojo turto vystytojų didelė dalis sustabdė projektus, statybų apimtys mažėja, didelė tikimybė, jog dalis statybininkų emigruos, nes kai kurių kitų Europos Sąjungos valstybių vyriausybės skatina ekonomiką, investuoja į projektus, mūsų įmonės gauna iš užsienio kvietimus juose dalyvauti.

Pagal preliminarius paskaičiavimus, mūsų statybų sektorius gali susitraukti iki 30 proc. Reikėtų nedelsiant imtis veiksmų skatinti statybas, nors girdime piliečių pasisakymus, kad nereikalinga įdėti finansus į betoną ar trinkeles.

Paskaičiuota, kad vienas žmogus, dirbantis statybose, įdarbina keturis žmones, dirbančius kituose sektoriuose. Todėl statybos padeda spręsti ir darbo rinkos, socialines problemas. Priešpastatyti kultūros darbuotojus ir statybų darbuotojus yra visiškas ekonomikos neišmanymas. Reikia stengtis, kad ir kultūrininkai, ir statybininkai gyventų gerai.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (23)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PAJAMOS: „Klaipėdos naftos“ liepos mėnesio naftos terminalų preliminarios pardavimo pajamos siekia 2,4 mln. eurų, ir lyginant su praėjusių metų liepa, yra 0,5 mln. eurų, arba 17,2 proc. mažesnės.
  • GAISRAS: šeštadienio naktį, 03.21 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Tauragės mieste dega lentpjūvė.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kaip manote, ar reikėtų ilginti atostogas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar buvote grybauti, uogauti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+13 +15 C

+15 +17 C

 

+16 +18 C

 +27 +29 C

+28+30 C

 

+24 +26 C

1-2 m/s

1-2 m/s

 

1-2 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1817 PLN - 4.4081
RUB - 86.9753 CHF - 1.0804
GBP - 0.9037 NOK - 10.6433

Nuorodos