Kam naudinga sukti laiką?

Miego sutrikimai, nerimas, nuotaikų kaita, kiti negalavimai pasireiškia sutrikdžius natūralų organizmo ritmą. Tiesa, tą darysime ne savo noru ir jau rytoj, spalio 27-osios naktį, tada bus atšauktas vasaros laikas, laikrodžio rodykles pasuksime viena valanda atgal. Nors metų metus medikai kalba apie laiko sukiojimo žalą visuomenės sveikatai, politinės valios vykdytojai kol kas sprendimų nesiima.

Akivaizdžiai kenkia sveikatai

Jau rytoj, spalio 27-osios naktį, bus atšauktas vasaros laikas, kuris Lietuvoje taikomas jau nuo 2003-iųjų.

Labiausiai dėl laiko sukiojimo nerimą reiškia medikai, raginantys politikus atsibusti ir priimti atitinkamus sprendimus, kad laikas tiek pavasarį, tiek rudenį nebebūtų keičiamas.

Santariškių klinikų Neurologijos centro direktorius prof. Valmantas Budrys teigė, jog politikams pats metas atkreipti dėmesį į žmonių sveikatą, o ne tik ją deklaruoti.

„Kad laiko sukiojimas neigiamai veikia žmonių sveikatą, tai vienareikšmiškai taip. Gamtos pasukti negalima, tai laiko keitimo klausimą pirmiausia turėtų spręsti tie, kurie sugalvojo šį kliedesį“, - piktinosi profesorius ir pridūrė, jog laiko sukiojimas - tai sveikatos antiprofilaktika.

V.Budrys kalbėjo, kad du kartus per metus išbalansuojamas jautresnių žmonių, vaikų, pagyvenusiųjų gyvenimo ritmas, o pasverti, kiek laiko kaitaliojimas kenkia sveikatai, nėra lengva.

„Beje, laiko sukiojimas turi neigiamos įtakos absoliučiai visiems Lietuvos gyventojams, tik vieni labiau į tai reaguoja, kiti - mažiau. Žmonės tiesiog prisitaiko, jie ir prie didesnių problemų prisitaikyti turi, ką padarysi, - sakė jis. - Jeigu jūs pramiegojote darbo valandas ir darbdavys dėl to nubaudė, tai dėl to juk į gydytojus nesikreipiama.

Nuostoliai akivaizdūs, bet tai nereiškia, kad būtinai išauga eilė prie neurologo durų. Negaliu tvirtinti, jog dėl laiko sukimo išauga pacientų skaičius pas medikus.“

Pasak V.Budrio, laiko keitimas naudingas nebent konkrečiai grupei, kuri sutaupo pinigų.

„O visuotiniu požiūriu aš sunkiai įsivaizduoju sutaupymą. Niekas laiko sukiojimo ekonominės naudos neištyrė ir apie tai nepranešė. Politikai, esantys už laiko sukiojimą, yra prieš žmonių sveikatą“, - rėžė profesorius.

Tyrimus atlikti būtina

Tuo tarpu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė „Vakaro žinioms“ teigė, jog Vyriausybė laiko sukiojimo klausimu ir jo ekonomine nauda valstybei žadėjo atlikti tyrimus.

„Aš pasidomėsiu šiuo klausimu. Jeigu buvo priimtas sprendimas, kad tokius tyrimus reikia atlikti, ir jeigu Lietuvoje neatsirado nė vienos agentūros, kuri tokius tyrimus galėtų atlikti, tą gali padaryti specialistai iš kitos šalies. Juk esame Europos Sąjungos šalis narė ir jeigu kitos šalys susitvarko, atlieka tyrimus, priima atitinkamus sprendimus pagal pateiktus duomenis, tai Lietuva neturi būti išimtis“, - tvirtino Seimo narė.

Pasak D.Mikutienės, būtina pasverti ekonominę naudą ir laiko sukiojimo poveikį sveikatai.

„Kiek žinau, gydytojai tikrai labai skeptiškai pasisako prieš laiko sukiojimą, motyvuodami

neigiamu poveikiu sveikatai, ypač vaikų ir jaunimo“, - sakė ji.

Seimo narė, gydytoja Vida Marija Čigriejienė prisipažino, jog dėl laiko sukiojimo jaučianti sveikatos problemas. Ji teigė, jog įpranta prie vieno laiko ritmo, o paskui kurį laiką jaučia diskomfortą, kai reikia persiorientuoti prie naujo laiko supratimo.

„Neigiamai vertinu laiko sukiojimo įtaką žmogaus sveikatai dėl to, kad įprantame prie to laiko, ir kam čia jį sukioti? Nežinau. Dėl laiko sukiojimo atšaukimo mes galime kreiptis į ES tik 2016 metais. Taigi šis reikalas dar ilgam nusitęs“, - kalbėjo Seimo narė.

V.M.Čigriejienė akcentavo, jog sukioti laiką Lietuvoje pasiūlė europarlamentarė Laima Andrikienė, dėl to buvo vieningai nubalsuota, todėl dabar turim tai, ką turim.

„Tai dabar tegu ir „atsiūlo“, - rėžė parlamentarė. Paklausta, ar laiko sukimas naudingas patiems politikams, V.M.Čigriejienė tikino, jog tikrai ne.

„Kuo čia politikai dėti? Gal laiko keitimas naudingas verslininkams, gal lėktuvų eismui dėl valandų skirtumo. Sunku pasakyti, - kalbėjo Seimo narė. - Tiesa, Seimo Sveikatos komitete mes aptarinėjome laiko sukiojimo klausimą, praėjusios kadencijos metu net siūlėme, kad laikas turi būti vienodas, bet nenubalsavo niekas.“

Prasmės nematyti

Pasak akademiko, ekonomisto Antano Buračo, Lietuvoje net nėra atliktų tyrimų, kokia nauda iš laiko keitimo.

„Moksliniu požiūriu tokie įrodymai būtų labai abejotini. Manau, laiko sukiojimas naudingiausias yra politikams. Naudinga nebent daliai gamybos sričių - duonos kepykloms, pieno gamykloms, tačiau tai labai riboti sektoriai, - akcentavo A.Buračas. - Nors man asmeniškai adaptuotis prie pasikeitusio laiko nėra sunku, esu prieš laiko sukiojimą. Juk didžiajai visuomenės daliai sutrinka biologinis ritmas - ir tai yra įrodyta.“

Pasak ekonomisto, verta atkreipti dėmesį, jog laiko sukiojimo atšaukimas reikš ir tam tikrų programinių sistemų, kuriose numatytas laiko sukiojimas, pakeitimus. O tai daug kam reikš papildomas išlaidas.

Ypač kenčia vaikai

Vaikų psichologė-psichoterapeutė Viktorija Grigaliūnienė teigė, jog psichologai labai neigiamai vertina laiko sukiojimą ir jo poveikį žmogaus psichikai.

„Remiantis moksliniais tyrimais, laiko sukiojimas žmogaus sveikatai daro neigiamą poveikį. Suaugusio žmogaus organizmo adaptacija prie tam tikrų pokyčių, šiuo atveju laiko keitimo, trunka šiek tiek trumpiau nei vaiko. Vaikas adaptuojasi, tačiau po pusmečio ir vėl turi adaptuotis prie laiko pokyčių“, - aiškino psichologė.

Pasak V.Grigaliūnienės, jautresniam žmogui gali trikti miegas, apetitas, kiti fiziologiniai dalykai, taip pat ir nuotaika. Mokymosi kokybei laiko keitimas taip pat atsiliepia.

„Lyg ir sakoma, kad ilgiau bus galima pamiegoti pasukus laiką, bet esmė ne čia, mes turime ir vadinamąjį vidinį planavimą. Mūsų organizmas, pasąmonė taip pat turi planus, tarp mūsų organizmo reakcijų ir pasąmonės yra tiesioginis ryšys“, - kalbėjo pašnekovė.

Psichologė akcentavo, jog organizmas pats žino, kad tą ir tą valandą sėdima pamokose, paskaitose, todėl ir ilgesnis miegojimas jau yra išsibalansavimas, organizmas į tai reaguoja kaip į stresą.

„Bet kokia žmogaus adaptacija yra stresas. Pavyzdžiui, kad ir vedybos - tai yra adaptacija, nors meilė yra puiku. Žmogus tiesiog turi priprasti prie naujo vaidmens. Yra teigiami dalykai, kad aš myliu ir tuokiuosi su tuo žmogumi, bet yra ir neigiami dalykai, kad mūsų organizmas į tai reaguoja stresiškai“, - kalbėjo ji.

V.Grigaliūnienė teigė, jog į rizikos grupę šiuo atveju patenka senyvo amžiaus žmonės, neurotikai, vaikai, jautresni žmonės.

Tačiau ir tvirtos psichikos asmenims nereikia pamiršti, jog laiko sukiojimas ir jiems kenkia.

„Stiprios psichikos, ne toks jautrus žmogus greičiau adaptuojasi prie laiko pokyčių, tačiau tai nereiškia, kad jam nėra poveikio, - tikino V.Grigaliūnienė. - Mūsų gyvenime stresinių situacijų ir taip daug, o „arklinę psichiką“ turinčių žmonių kažin ar daug yra.

Stipriems žmonėms lygiai taip pat kapsi stresas ir yra rizika, kad kada nors gyvenime tai prasiverš sveikatos problemomis.“

Reikia pakeisti mąstymą

Dėl galimybės nebepersukti laiko į ES Lietuva galės kreiptis tik 2016-aisiais, mat Europos Komisija kaip tik svarstys klausimą dėl laiko sukiojimo. Todėl „adaptuotis“ teks dar daug kartų. Ką patartų psichologai, kaip sumažinti streso organizmui padarinius?

V.Grigaliūnienė atkreipė dėmesį, kad psichologai psichoterapeutai visą laiką rekomenduoja pirmiausia pakeisti mąstymą ir į situaciją pasižiūrėti kitaip.

„Vieniems lengvinanti priemonė yra iškeikti visus valdžios atstovus (juokiasi), aišku, atsisėdus patiems sau. Išsikraunama emociškai, ir ši iškrova yra gerai. Kitas dalykas: bandyti ieškoti pozityvių pusių, minčių, - tikino pašnekovė. - Tačiau kai nuolat kaitaliojamas laikas, žmogaus fiziologija eina iš rikiuotės, o taip dar labiau veikiama psichika.“

Pakeitus vasaros, žiemos laiką, pastebi psichologai, vis daugiau gyventojų kreipiasi į juos dėl įvarių sveikatos sutrikimų.

„Dirbau psichiatrijos klinikoje daug metų, pastebėdavau, kad padaugėdavo pacientų. Nors niekas neatliko tyrimų, su kuo tai susiję. Ar tai susiję su laiko keitimu, negaliu tvirtinti. Drįsiu pasakyti, kad šiais laikais į žmogų kaip į vertybę labai mažai kas žiūri“, - kalbėjo V.Grigaliūnienė.

Arvydas AVULIS, verslininkas:

Labai abejoju, ar verslininkai gali ką nors išlošti iš laiko persukimo. Gamyboje, kur sunaudojama daugiausia elektros energijos, nėra svarbu, kada bus paleisti įrengimai, o apšvietimui sunaudojama santykinai nedaug elektros energijos, ir tai negali turėti esminės įtakos verslo sėkmei. Netgi jeigu ir turėtų esminės reikšmės, tai kiekvienas verslininkas gali laisvai priimti sprendimą darbą pradėti viena valanda anksčiau arba vėliau.

Tiesa, atskirais atvejais sutaupymas gali būti, tačiau jis bus toks menkas, kad realiai tai pastebėti ir turėti iš to naudos - sudėtinga.

Mano nuomone, persukinėti laiką nėra tikslinga, nes realios naudos iš to daugelis žmonių nemato ir nejaučia, o dalis visuomenės jaučia diskomfortą, mat reikia kelių savaičių biologiniam laikrodžiui prisitaikyti prie pakitusio oficialaus laiko.

Informacija

Vasaros laikas taikomas visose Europos šalyse, netaikomas Islandijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje. Paskutinį kovo sekmadienį laikas pasukamas viena valanda į priekį vienu metu visose valstybėse, o paskutinį spalio sekmadienį vasaros laikas atšaukiamas - laikas pasukamas viena valanda atgal.

Tiesa, vasaros laikas taikomas ir nemažai JAV ir Meksikos valstijų, Australijoje, beveik visoje Kanadoje.